Anoks čia įvykis. Gerai, kad gerai baigėsi, kaip sakoma. O galėjo baigtis ir kitaip.
Mano senelis ūkininkas. Sumanė dar viena karvutę nusipirkti. Idėjo skelbimą i laikraštį. Paskambino. Tiesa, senelis nesusikalbėjo – pats blogai girdi, o skabinantysis irgi kalbėjo ne ką aiškiau. Tad susitarė, kad pirmadienį, 2012-07-30, važiuos apsižiūrėti karvės i Tverus.
Pirmadienį susiruošėme vykti. Tiesa, senelis pasiėmė dukrą ir anūkę, nes jos automobilis be techninės apžiūros. O gal suveikė šeštasis pojūtis.
Man pasirodė labai keista, važiuoti apsižiūrėti nieko normaliai neaptarus telefonu. Pasiskambinome. Pasirodo pardavėjas šiuo metu Plungėje, sakome: „Galime susitikti Plungėje, aptarti ką galite pasiūlyti“, atsakė: „Į ką jūs norite žiūrėti i karvę, ar į mane?“. Be to, pasirodo, kad karvutės mūsų laukia Medingėnuose, nebe Tveruose.
Susitarėme 14 val. susitikti prie Medingėnų bažnyčios. Mes atlėkėme pusvalandžiu anksčiau. Niekas nesirodė. Mano kantrybė seko. Juk jei nori parduoti prekę atleki kur bebūtum. Kažkas čia įtartina.
Paskambinus pasakė: “Aš esu prie Palas upelio, nuo Medingėnų 3 km. Atvažiuokit ten.“ Atvažiavom. Pasakiau seneliui aiškiai – laukiu neilgiau 10 min. Niekas vėl nesirodė. Paskambinus karvės pardavėjas pasakė „Kur tu nuvažiavai, aš sakiau ant Rietavo važiuoti, ten prie upelio.“ Dabar jau kantrybė trūko. Apšaukiau, pasakiau, kad mes jus surasime pagal numerį ir nurūkome namo. Nepamatėme nei karvės, nei pardavėjo. Tiesa, dar skambinau, norėjau išsilieti, nebekėlė.
Beje, paskambinus kalbėdavo du balsai, jaunasis kalbėjo trumpai, numesdavo ragelį. Senasis kalbėjo neaiškiai, nerišliai.
Man tai viskas aišku. Seneliui kažkodėl ne. Aferistai įsisuko į naują rinką – pagyvenusius ūkininkus. Juk aferos apie vaikams reikalingus pinigus, mašinų pardavėjus per daug pagarsintos. Tikėjosi, kad atvažiuos senukas su pasenusiu automobiliu, prisikišęs kišenes pinigų karvytei. Deja atvažiavo naujas automobilis, ir dar pora jaunų moteriškaičių, todėl ir teko pasiuntinėti mus kuo atokiau, nes pasirodė ne tai, ko tikėjosi.
