Apsipirkinėjant parduotuvėje į akis krito vaikiškų užduotėlių knygutė, kurios viršelyje puikavosi Mikė Pūkuotukas ir jo draujas Tigras.
Paskubomis pora lapų perverčiau – na, gražūs piešinėliai, kuriuos reikia nusvalvinti, užduotys „sujunk“, „surask skirtumus“ ir panašiai, galvoju, paimsiu mergytei.
Kai grįžusi padaviau knygutę mažajai, ir ji jau pradėjo spalvinti, pastebėjau akį rėžiančią klaidą – vietoj žodžio „medus“ puikuojasi „miadus“. Paprašiau mergaitės, kad leistų pavartyti tas užduotėles – išsigandau: visur, kur turėtų būti „medus“, parašyta „miadus“, vietoj „skambinti“ – „skambyti“, viename puslapyje Pūkuotuko draugo vardas „Gryšius“, kitame jau – „Grįšius“... Tai čia reiškia mokomosios užduotys? Kaip galima taip bukinti vaikus? Kaip vėliau jiems paaiškinti, kad reikia rašyti ne taip, kaip knygelėje parašyta?
Gerai, kai mūsų mergytei dar nelabai svarbu, kaip kas parašyta, bet kitiems vaikams, kurie jau supranta raštą, su jais vėliau tektų ginčytis kad ir dėl to paties žodžio „medus“, sakys, „o va knygelėje tai “miadus„ parašyta, kodėl reikia rašyti “medus„?“ Taigi pamoka tiek man pačiai, tiek ir visiems kitiems Lietuvos žmonėms: prieš perkant vaikiškas užduotėlių knygeles, atidžiai viską perversti, patikrinti, ar nėra įveltų klaidų, kurios gali vaikus padaryti beraščiais.
