Vestuvės, tai nuoširdžiausia mūsų gyvenimo šventė, tai meilės pergalė, kuomet du nežymūs takeliai susilieja į vieną platų kelią, kuriame vyrauja meilė, pagarba, santarvė, pasitikėjimas. Ši šventė reikalauja didelio ir kantraus pasiruošimo. Neišvengiama ir problemų tiek prieš vestuves, tiek po jų.
Daugiau nei prieš metus atšvenčiau pasakiškas vestuves. Po jų iškilo klausimas, ką turėčiau daryti su savo vestuvine suknele: pasilikti atminimui ar palikti savo dukrai. Galiausiai nusprendžiau prabangią suknelę atiduoti Elenos Banienės vadovaujam vestuvinių suknelių salonui „Caprice Boutique“. Šį netradicinių, išskirtinių, ekskliuzyvinių vestuvinių suknelių saloną man rekomendavo vestuvių planuotoja.
Atvykusi į saloną, esantį pačioje Vilniaus širdyje, susitikau su salono vadove, kuri maloniai sutiko priimti mano suknelę. Sutartį pasirašėme praėjusių metų gegužės mėnesį. Pagal ją visus pinigus už suknelę (past. 3300 Litų) turėjau gauti iki rugpjūčio 30 dienos. Tačiau..Tačiau iki minėtos dienos pinigų nesulaukiau, o kai kreipiausi į salono vadovę, Eleną Banienę, sulaukiau šnipšto. Salono šeimininkė pradėjo išsisukinėti, o pačią suknelę norėjo grąžinti atgal. Apie suknelės grąžinimą nebuvo net kalbos. Juk nežinau, kas ir kiek ją devėjo tuos keturis mėnesius.
Po šio įvykio salono šeimininkė pasiūlė pasirašyti dar vieną sutartį. Aš sutikau. Pagal naująją sutartį Elena Banienė įsipareigojo visą suknelės sumą sumokėti iki 2012 metų gruodžio 31 dienos, o atsiskaitymas dalimis turėjo vykti kiekvieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo.
Gruodžio mėnesį ledai pajudėjo. Sulaukiau vestuvių planuotojos paramos bei atsako iš minėto salono šeimininkės. Ši pranešė, kad suknelė parduota, o pinigai už ją mane pasieks artimiausiu metu. Maniau, galėsiu ramiau atsikvėpti, o ši istorija išliks kaip nesusipratimas. Bet vėl prasidėjo išsisukinėjimai, melavimai neva pinigai pervesti ne tuo sąskaitos numeriu, o vėliau net teigta, kad pinigų moteris jau nebeturi. Kur jie dingo?Taigi, „kalėdinis stebuklas“ neįvyko. Pinigų iki šios dienos negavau. Jaučiuosi visiškai apgauta, išsekinta nuolatinio laukimo ir streso. Šioje istorijoje pinigai tikrai neatlieka pačio svarbiausio vaidmens. Pats faktas, kaip įvairių įmonių vadovai sukčiauja savo pelno naudai neramina ir baugina. Tikiu, kad ne viena aš esu susidūrusi su tokių sukčių veiksmais.
Ispanų kompanijos „Pronovias“ suknelės pradinė kaina 5000 litų, o su nuometu suknelės kaina šoktelėjo iki 6200 litų.
Savo istorija norėčiau atkreipti vestuves planuojančių žmonių dėmesį. Tinkamai apsvarstykite galimybę nuomotis ar pirkti vestuvinę suknelę iš salono „Caprice Boutique“, vadovaujamo Elenos Banienės. Linkiu nepapulti į šios spąstus, juk nė vienas nenorėtume sugadinti įsimintiniausios ir vienos svarbiausios savo gyvenimo šventės!
Ina Javsejeva
Ikrauk.lt redakcija susisiekė ir su skaitytojos minima salono vadove Elena Baniene prašydama paaiškinti situaciją.
Savo ruožtu moteris tikino, jog situacija jai puikiai žinoma, o nesutarimai su skundą atsiuntusia skaitytoja tęsiasi jau bene pusę metų. Anot E.Banienės, su I.Javsejeva kalbėta nekartą, tačiau nesusipratimų išspręsti nepavyksta.
E.Banienė buvo atvira: ji nė neketina slėpti, kad salonas šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau priima tai kaip natūralų dalyką. „Juk tai verslas“, – sako ji. Tačiau I.Javsejevos pasakojime įžvelgia netikslumų. „Jos suknelė nebuvo parduota – ji net nematuota ir nėkart nenuomota, nes ja paprasčiausiai niekas nesusidomėjo. Parduota buvo kita suknelė, tačiau pinigus iškart nuskaičiavo mokesčių inspekcija“, – pasakoja verslininkė.
Anot E.Banienės, I.Javsejevai nekart buvo siūlta atiduoti suknelę kitam salonui, kuris galbūt pinigus sumokėtų iškart, tačiau klientė galimybe nepasinaudojo. Priešingai – E.Banienės teigimu, teismais grasino.
Salono vadovė esamą situaciją įvardija paprastai: „Tai primena vaikų darželį. Matyt, ji tiesiog neturi ką veikti“, – nesyk pakartojo E.Banienė ir išreiškė viltį, kad moterys pagaliau susitars.
