Degalų kaina nelegaliose degalinėse, neoficialiais duomenimis, svyruoja apie 2 Lt už litrą dyzelino, gerokai pigesnis ir benzinas. Pasak specialistų, oficialių ir nelegalių kainų skirtumas jau nebėra toks didelis, koks buvo prieš keletą mėnesių, todėl vairuotojai vis dažniau renkasi „legalius“ degalus.
„Bendras degalų suvartojimas yra šiek tiek sumažėjęs, tačiau jaučiame, kad nelegalių degalinių mažėja. Dar vasarą konkurencija buvo didesnė“, – „15min“ aiškino degalinių tinklo „Lukoil“ atstovas Gediminas Petrauskas.
Šios rinkos žinovai teigia, kad nelegalūs degalai į Lietuvą patenka pagal gerai žinomą schemą iš Rusijos ir Baltarusijos, tačiau kontroliuoti šią šešėlinę veiklą itin sudėtinga.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos duomenis, 50 proc. degalinėje parduodamo benzino kainos sudaro didmeninė kaina, 43 proc. – mokesčiai valstybei, 7 proc. – degalinių sąnaudos. Dyzelino kainoje šios dalys atitinkamai sudaro 56 proc., 38 proc. ir 6 proc.
„Paprastai degalus pardavinėja krovininių mašinų vairuotojai iš Baltarusijos ir Rusijos. Atvažiavę į Lietuvą su pilnu baku, jie čia jo neišvažinėja ir, prieš grįždami namo, dalį parduoda“, – pasakojo Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas Gediminas Kulikauskas.
Dar dalis degalų Lietuvą pasiekia mašinų bakuose dvigubu dugnu.
Į Lietuvą per valstybinę sieną galima įvežti pilną gamyklinį baką degalų ir dar 10 l talpos kanistrą, tačiau kontrabandininkai randa būdų, kaip įstatymus apeiti.
„Dažniausiai naudojami dvigubi bakai arba talpyklos dvigubu dugnu. Už tokius veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybė“, – pasakojo Muitinės departamento atstovė Henrika Rukšėnienė.
Kokie yra tikrieji šešėlinio verslo mastai negali pasakyti niekas, mat susekti nelegalias degalines sudėtinga.
„Visa nusikalstama veikla vyksta labai trumpą laiką, todėl pagauti „už rankos“ nėra lengva“, – teigė G.Kulikauskas.
Pasak pašnekovo, norint užtikti nelegalią prekybą degalais, reikėtų į šalį įvažiuojančius vilkikus stebėti, kada jie nupils degalus.
„Tam nėra tiek pajėgų, todėl tarnybų veikla orientuojama į nelegalias degalines, kuriose vertelgos sukaupia didelius degalų kiekius“, – sakė Muitinės kriminalinės tarybos atstovas G.Kulikauskas.
Suklesti žiemą
Nelegali prekyba degalais paprastai suveši žiemą, nes kiekvienam vilkiko vairuotojui išskiriama degalų dalis pasišildymui. Konkrečių normų, kiek jo turėtų būti duodama pasišildymui, nėra.
„Visada bus nesąžiningų žmonių, tačiau dabar laikai sunkūs ir vairuotojai saugo darbo vietas. Norėdamos išsilaikyti, įmonės ir taip dirba be pelno, nes tarptautinių pervežimų sumažėjo apie 40 proc.“, pasakojo vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Valdas Gilys. Nelegalių degalų prekyba nesvetima ir Lietuvos vežėjams, nes vieningos sistemos, kaip kontroliuoti vairuotojus, nėra.
„Kiekviena įmonė turi savo sistemą vairuotojams kontroliuoti“, – sakė V.Gilys.
Pirkėjai atsargūs
Neoficialiai veikiančių degalinių vietos kruopščiai slepiamos.
„Apie tokias vietas gauname operatyvinių duomenų arba anoniminių pranešimų. Pernai Vilniuje buvo uždaryta benzinu ir dyzelinu prekiavusi tokia degalinė, šiemet įkliuvo dujų pardavėjai“, – pasakojo Vilniaus policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininkas Andrejus Lapickis.
Specialistai sako, kad dažniausiai nelegalius degalus perka taksi vairuotojai.
„Turime sudarę sutartį su viena iš degalinių – vairuotojai turi degalų korteles, yra suskaičiuota, kiek per reisą degalų galima įsipilti, tad sukčiavimui vietos nedaug“, – aiškino „Martono taksi“ vadovas Ričardas Kriukovas.
Anot jo, sudėtingiau kontroliuoti vairuotojus mažose įmonėse, nes čia vairuotojams dažnai užtenka pristatyti čekius iš degalinės. Šių nesunku gauti automatinėse kolonėlėse, kur, retas įsipylęs degalų, pasiima kvitą.
„Viskas priklauso nuo to, ar taksi yra nuosavas. Niekas į savo mašiną nepiltų atskiestų ir kitokių degalų. Remontas atsieitų brangiau“, – paaiškino taksi vairuojantis Robertas.
