Ryškų ir saulėtą sekmadienį, Vilniuje pasibaigė beveik visą savaitę džiuginęs festivalis Afrikos dienos, kurį vainikavo Chiwoniso - išskirtinės atlikėjos iš Zimbabvės koncertas. Šv. Kotrynos bažnyčią užpildė marios įvairaus amžiaus žmonių, susidomėjusių žymia atlikėja iš Juodosios afrikos, savo dainas atliekančią netradiciniais instrumentais bei vokalu.
Koncertą pradėjo egzotiški nacionalinio Zimbabvės instrumento „Mbira“ garsai. Melodijos ritmu, lėtai ir tarsi beplaukiant, į sceną žengė mažutė ir judri atlikėja Chiwoniso. Atlikėja atviravo, jog jaučiasi palaiminta turėdama du geriausius draugus Blessing Mubaiwa ir Jacob Mafuleni, kurie visada šalia, nes jie ir grupės nariai. Chiwoniso pati išmoko groti Mbira, nors šalyje dažniausiai šiuo instrumentu groja vyrai. Atlikėjos mbira vadinama nyunga nyunga (išvertus žėrintis žėrinti). Muzikantei itin aktualios politinės ir socialinės jos šalies problemos, kurios atsispindi ir dainose, iš kurių pirmoji koncerte skambėjo „Hondu“, daina apie Afrikos išsilaisvinimo kovas.
Kūrėja prisipažino, jog jau po pirmojo koncerto Palangoje, ji labai susižavėjo Lietuva, bei tolerancija atvykstantiems čia. „Mes džiaugiamės, jog taip šiltai priimate mus ir jaučiamės gerbiami šioje šalyje“ – teigė dainininkė. Taip pat, prieš kiekviena dainą, Chiwoniso pridurdavo šiek tiek apie kūrinio atsiradimą ir priežastis, motyvuodama, jog labai svarbu papasakoti apie ką ji dainuoja, ypač atvykus į tolimas šalis.
Dainos skambėjo anglų ir vietinėmis Afrikos kalbomis, kurių dažnai net nereikėjo suprasti, nes emocionalus atlikimas, tarsi pats nusakydavo tvyrančią būseną. Dainoje, skirtoje Motinoms, ir žinoma pačios atlikėjos mamai, Chiwoniso pabrėžė, jog mamos – nuostabios ir galingos asmenybės, todėl daina - tai tarsi padėka.
Chiwoniso pasakojo, jog Zimbabvėje dainavimas – tai tradicija, kuri eina per kartas. Moterys renkasi dainuoti dideliais būriais ir nuo pat vaikystės, pati atlikėja prisimena, kaip dainavimas suburdavo visą šeimą bei kaimynus. Nemažai šūksnių bei egzotiškų garsų įvairiausiais balsais atliekanti daininkė bei Mbiromis grojantys draugai, žadino susidomėjimą ne tik dainomis, bet ir savo judesiais bei šokiu.
Koncerto pabaigoje, po gausių ovacijų pakartojimui sugrįžę atlikėjai, žiūrovus pakvietė susijungti ir kartu padainuoti paskutiniąją dainą. Moterys ir vyrai, lyg užverbuoti nuostabios melodijos, dainavo „Haiwa, Haiwa...“ ir drąsinami pačios atlikėjos vis labiau įsijautė į melodingą bei šokiui pažadinusią dainą.
