Ar daug jų galėtų pasigirti tuo, kad scenoje išbuvo daugiau nei dešimtį metų? Domantas Razauskas gali. Šia ypatinga proga penktadienio vakarą atlikėjas surengė koncertą, kurio metu ne tik paminėjo sukaktį, bet ir pristatė naujausią savo albumą „Lietaus Kambarys" bei knygą „Takas į Tylą".
Kauno Ryšių istorijos muziejaus salė buvo sausakimša. D.Razausko kūryba yra įvairiapusiška, tinkanti tiek jauniems, tiek brandesnio amžiaus žmonėms. Šį faktą kuo puikiausiai patvirtino publika, kurią sudarė ne tik jaunieji žiūrovai, bet ir šeimos.
Aidint plojimams ant scenos susirinko šeši muzikantai: vakaro kaltininkas Domantas Razauskas, klavišiniais ir akordeonu grojantis Audrius Pazniokas, būgnininkas Vytis Vainilaitis, bosistas Paulius Rukas bei „Saulės broliai" Saulius ir Donatas Petreikiai. Šis kolektyvas privertė visus trypti bei ploti kartu su jais. Šėlsmą nuramino Virgio Malčiaus padarytos vaizdo projekcijos, kurių metu liejosi žodžiai iš knygos „Takas į Tylą".
Jas keitė dainos, juokai. D.Razauskas pristatydamas savo scenos partnerius nevengė iš jų ir su jais pasijuokti. Saulių „Semą" Petreikį jis pavadino ateiviu, kuris, nepaisant to, kad gyvena ant žemės, bet nuolat yra kosmose. Kalbėdamas apie kitą narį pasidžiaugė, kad pagaliau atėjo aukštaitis, nes vis dzūkai papuldavo, bet netrukus jo džiaugsmas išgaravo, mat jam paaiškino, jog jis visai ne aukštaitis, o tikras žemaitis!
Kaip reikia elgtis su publika iš šio atlikėjo reiktų pasimokyti ne tik scenos naujokams, bet ir grandams. Pasibaigus koncertui nugriaudėjo aplodismentų lavina, kuri neleido muzikantams palikti juos taip mylinčių žiūrovų. „Mes neišeisim tol, kol neišeisit jūs" – sakė jie. Tokie žodžiai pamalonino kiekvieno į koncertą atėjusio širdį. Jų žodžiuose nebuvo melo, kai žmonės pradėjo po truputį skirstytis, tik tada jie nulipo nuo scenos.
