Gatvės muzikos diena Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, prasidėjo lietumi ir stipriu vėju, todėl pradžioje daugelis nusprendė likti namuose. Tačiau popiet, prasisklaidžius debesims ir nušvitus saulei, į miestą suplūdo minios žmonių, nusiteikusių linksmai praleisti laiką.
Daugiausiai šventėje grojo vyresnių klasių moksleiviai bei studentai, tačiau bendrai dalyvių amžiaus skirtumas buvo didžiulis: nuo senolių, grojančių armonikomis ar smuikais, iki vaikų, kurie, beje, taip pat grojo armonikomis ir smuikais.
Daugiausiai dėmesio sulaukė muzikos grupės, grojusios su papildomu įgarsinimu, o kai kurie muzikantai, groję vien tik gitara, be mikrofonų ir kitos aparatūros kartais susiliedavo su minios garsais. Taigi galiojo taisyklė, jog kuo garsiau grosi – tuo daugiau žiūrovų turėsi. Apskritai daugiausiai žmonių būriavosi prie roko zonos, kurioje pasirodė trankiausios grupės. Čia groję muzikantai nemažai bendravo su publika, laidė juokelius, nepasimesdavo net ir sustreikavus aparatūrai, todėl tokia šilta atmosfera traukė žmones. Taip pat daug žiūrovų aplink save subūrė netoli fontano groję house muzikos atstovai, į pagalbą pasikvietę ir šokėjų grupę.
Lyginant pasirodžiusius dalyvius, buvo galima matyti ne vien tik muzikinių stilių, bet ir grojimo bei dainavimo kokybės, motyvacijos, nuotaikos skirtumų. Vieni čia atėjo tiesiog gerai praleisti laiką ir padainuoti su draugų kompanija, kiti buvo nusiteikę rimtam darbui. Tačiau bendrai visą gatvės muzikos dieną ore tvyrojo vieningai draugiška atmosfera, buvo galima pamatyti daugybę puikiai nusiteikusių žmonių, kuriuos visus jungė muzika.
