„Kai jūra iki kelių...“

Pastaraisiais metais didėjant psichoaktyvių medžiagų vartojimo procentui visuomenėje vis dažniau susimąstoma ko reikia griebtis tam, kad užkirsti kelią jaunų žmonių kvaišalų vartojimui. Vieni skaito paskaitas apie alkoholio, tabako ir kitų narkotinių medžiagų daromą žalą organizmui, kiti stengiasi užkirsti kelią šių medžiagų prieinamumui, tačiau tiek vaikams, tiek paaugliams šie būdai jau įgrisę iki gyvo kaulo. Kyla klausimas - gal linksmai ir įdomiai galima kovoti su šia problema? Gal kaip tik aktyvi veikla, užimtumas ir patyrimas sustiprina jauną, besiformuojančią asmenybę, jos atsparumą kvaišalų vartojimui? Tokiomis gražiomis idėjomis besiremiant Labdaros ir paramos fondo „Gyvenimo vartai" projekto „Kvaišalams ir smurtui Ne", bei Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios projekto „Kai jūra iki kelių..." rėmuose buvo suorganizuota stovykla vaikams, paaugliams, bei jų tėveliams. Liepos 5-7 dienomis „Dalios" sodyboje Kaišiadorių rajone Žiežmarių seniūnijos Stasiūnų kaime susirinko gražus būrys stovyklos dalyvių, kurie per tris dienas bendravo, poilsiavo ir intensyviai dirbo. Jau pirmąją dieną Šančių bendruomenės nariai, bei Koncepto kaimo vaikai kartu su stovyklos vadovais psichologais Liudu ir Alicija, socialinėmis darbuotojomis Milda ir Jurgita vieningai sukūrė stovyklos taisykles, pasižadėjo jų laikytis ir pradėjo veiklą. Stovyklos dalyviai ne tik žaidė įvairiausius žaidimus, mokėsi juostų pynimo, molio lipdymo, pynimo iš vytelių, vilnos vėlimo ar piešimo ant akmenėlių meno, bet taip pat gilinosi į save. Tiek vaikai, tiek suaugusieji stengėsi save suprasti dailės terapijos metu, išreikšti savo jausmus popieriaus lape. Mažiausieji su psichologe mokėsi išreikšti ir atpažinti savo jausmus, paaugliai įrodė, kad kvaišalų „atsisakyti ne taip sunku", o vyresnieji gilios diskusijos metu nusprendė, kad nuo pagundos iki žalingų įpročių ne toks jau tolimas kelias ir marionete būti ne taip ir linksma, o daug geriau būti pačiam savo gyvenimo valdovu. Po intensyvių dienos užsiėmimų dalyviai gaivinosi tvenkinių vandens teikiama gaiva, dalyvavo žvejų rungtynėse ir ištraukdavo vieną po kito vis didesnius karpius. Buvo ir rekordininkas, kuris sužvejojo nemenką 5,5 kilogramų laimikį. Sužaistas ne vienas tinklinio ar krepšinio turnyras, užmegzta ne viena draugystė, bet smagiausia, kad visi dalyviai ne kartą įrodė savo kaip komandos stiprybę ir išmonę gelbėdami vargšus „kočėnus" nuo pražūties, įvykdydami „Misiją (ne)įmanomą" ir vykdydami visokias įmantrias vedėjų užduotis, bei susitelkdami kartu bendroje maldoje. Gražu buvo žiūrėti kaip vaikai ir tėveliai kartu kaip viena šeima imdavosi iššūkių ir juos įveikdavo. Paskutiniąją dieną visiems norėjosi dar truputėlį pabūti, pakalbėti, pasidalinti patirtais įspūdžiais ir tikrai buvo sunku atsisveikinti. Kiekvienas žiūrėjo į savo darbelius, krovė juos į kuprinę, dalinosi dovanėlėmis ir sakė: „iki kitos tokios stovyklos". Koncepto kaimo vaikai padovanojo stovyklai pliušinį meškiną su didžiule širdimi, kuris tapo nauju organizatorių komandos nariu ir lauks visų rugpjūčio mėnesį stovykloje Koncepto kaime. Nuoširdžius padėkos žodžius tariame Lietuvos jungtinei metodistų bažnyčiai, bei Narkotikų kontrolės departamentui už suteiktą stovyklos finansavimą. Taip pat dėkojame stovyklos organizatoriams , vadovams, tėveliams-savanoriams ir kunigei kurie visas tris dienas intensyviai dirbo, rūpinosi, kad visi būtų tiek dvasiškai tiek fiziškai sotūs, bei saugūs. Ačiū tariame visiems, kurie dalyvavo stovykloje, nes kartu praleistas laikas buvo neįkainojamas.