Pirmas bučinys buvo tada ,kai man buvo trylika. Beveik prieš 3 metus. Laukiau pirmo tikro pasimatymo, stovėjau ant tilto parkelyje, buvo vasara, karšta, nerūpestinga. Plaukus kedeno švelnus vėjelis, kūnas blizgėjo nuo ištepto aliejaus, suknele taip pat judėjo tolygiai vėjo papučiama. Jaudinausi, rankos prakaitavo, laukiau savo mylimojo, visgi pirmas pasimatymas... O dar tos mergaitiškos mintys, prisiminimai, kaip viską daro filmuose, kaip viskas aprašoma knygose.. Netoliese vaikščiojo daugelis jaunų porelių, tolėliau matyti kaip pasiremdama senelė į savo vyrą eina takeliu ir grožisi gamta, o aš vis dar jaudinuosi..
Pagaliau atėjo jis, stipriai apkabino, o ir dar padvelkė skanūs ir gaivūs jo kvepalai... Komplimentų negailėjo, vaikščiojome parkeliu, šnekučiavomės, gėrėme kokteilius, su laisva ranka jis paėmė mano ranką ir jaučiau kaip prakaituotas delnas užsipildė jo delnu... Nuėjome atsisėsti ant žolės. Ilgai sėdėjome, maitinome antis, žiūrėjome vienas į kitą ir jaučiau kaip ateina ta akimirka, kurios laukiau savo visus gyvenimo metus. Jis nutilo, patvarkė mano plaukus, paėmė už kaklo ,su ranka prisitraukė mane arčiau ir savo šiltomis ir beprotiškai švelniomis lūpomis prilietė nežymiai labai nežymiai manąsias, kad pajusčiau tą euforiją, tą nutirpimą viduje, drugelių skraidymą pilve... Ir pajutau, tada dar stipriau ir arčiau prisitraukė mane ir taip stipriai mane pabučiavo, jog ligi pat šios dienos atsimenu tą jausmą, apie kurį svajoja milijonai merginų... Juk tai taip saldu.
Goda Žiliūtė
