Šiltą pavasario vakarą Žvejų rūmuose klaipėdiečius džiugino Panevėžio J. Miltinio dramos teatras su 2-jų dalių lyrine komedija „Švytinčių burbulų partija“. Spektaklyje, pastatytame pagal Editos Kuzaitės pjesę „Meilės pinklės ir košmarai“, netrūko šmaikščių gyvenimiškų situacijų parodijų bei geros nuotaikos. Aktoriaus ir režisieriaus Kosto Smorigino pastatytas spektaklis praskaidrino po sunkių savaitės darbų ir rūpesčių pavargusių klaipėdiečių nuotaikas.
Gausybe žmonių užpildytoje Klaipėdos dramos teatro salėje buvo gvildenamos taip puikiai visiems pažįstamos nenusisekusio vedybinio gyvenimo, ekonominės krizės, emigracijos problemos, taip pat paliečiant šeimos bei draugystės temas.
Tai pasakojimas apie šių dienų opias problemas, bandant į visą šį, kartais atrodytų beviltišką reikalą, pažvelgti su mažyte šviesele vilties ir humoro. Juolab jog kiekvienas žiūrintysis šio nuotaikingo vaidinimo niuansus galėjo įžvelgti ir atpažinti jame dalelę savęs.
Tipinė ir, rodos, niekuo iš kitų neišsiskirianti brandaus amžiaus lietuvė Aušra (vaid. Eleonora Koriznaitė), auginanti tris vaikus ir jau nebetikinti vedybinio gyvenimo laime, svajoja apie emigraciją. Netikėtai ši gauna laišką iš jau pažįstamo vokiečio Frydricho (vaid. Albinas Kėleis), su kuriuo susirašinėjo prieš dvidešimt penkerius metus. Jie ima toliau bendrauti laiškais (ir netgi mintimis bei sapnais), o apie naujai užsimezgusias pažintis pasakojasi savo draugams – šmaikštiems ir besišaipantiems iš jų ironiškos situacijos – juk šie laiškų draugai dar nė karto nebuvo susitikę!
Šiltą ir jaukią atmosferą sukuria į orą laidomi muilo burbulai, kurie tiksliai atspindi veikėjų nuotaikas bei gerų akimirkų trumpalaikiškumą. Vienu metu, rodos, moteris jaučiasi laiminga ir pasiryžusi palikti Tėvynę, kitu – viskuo nusivylusi ir nuogąstaujanti, jog sugriovė savo pačios gyvenimą. Pastaroji tvirtai įsitikinusi: „geras vyras – kaip dievas, visi žino, kad jis yra, nors niekas nematė“.
Spektaklis kėlė šypsenas, o ne kartą privertė ir garsiai nusijuokti ne vien dėl veikėjams ištikusių situacijų šmaikštumo ar ironijos gausos. Suklusti leido ir šiuolaikinių realijų atspindėjimas per grotesko ir žmogų išlaisvinančio humoro prizmę. Juk kartais daug maloniau saldžiai pasijuokti iš visus mus liečiančių šiuolaikinių problemų užuot ieškojus kaltų.
