Trečiadienį „Vaikų ir jaunimo festivalio“ metu, kino teatre „Pasaka“ buvo parodytas filmas „Jaunamartės daina“. Tai filmas, kuriame atskleidžiamos draugystės, religijos temos ir kultūrų skirtumai.
Filmas prasideda jaunamartės daina. Tai mažos mergaitės dainuojama trumpa dainelė apie besipuošiančią nuotaką, kuriai kažko trūksta. Ir kaip vėliau paaiškėja, trūksta vyro. Ši daina lydi visą filmą. Kartais skambanti labai smagiai, kartais be galo liūdnai.
Visas filmo veiksmas vyksta 1942 metais Tunise. Tuo metu vyksta Antrasis pasaulinis karas. Pagrindinės veikėjos yra dvi mergaitės: musulmonė Nura ir žydė Miriam, nuo mažų dienų svajojančios apie vestuves. Jos lyg seserys, dalijasi viskuo, ką turi, ir padeda viena kitai, kai reikia. Tačiau prasidėjus sunkiems laikams, Miriam mama jai suranda sužadėtinį, žymiai už ją vyresnį gydytoją, jis reikalingas, kad padėtų joms išgyventi. Tuomet ji ima pavydėti draugei Nurai, nes ji turi sužadėtinį ir juos sieja meilė. O Nura draugei pavydi, nes ji gali lankyti mokyklą, išeiti iš namų kada panorėjusi ir dar ji gauna brangių dovanų iš sužadėtinio.
Tuomet filme atskleidžiami religijų skirtumai. Mergaitės pakurstytos aplinkinių susipyksta. Tačiau, atsitikus nelaimei, viena kitą vis tiek gelbsti, nepaisydamos skirtingų religijų. Taip atskleidžiama draugystės tema. Galiausiai mergaitės supranta, kad svarbiausia ne turtai, ne tai, kad religijos skirtingos, o draugystė. Ir pamato, kad nei viena religija nemenkina kitą tikėjimą išpažįstančio žmogaus. Abi mergaitės išteka už savo sužadėtinių , tuo pačiu abi gauna ir svarbias pamokas. Miriam supranta, kad nereikia iš karto atstumti žmogaus, o Nura supranta, kad negalima besąlygiškai pasitikėti.
Garso efektai ir išgąsčio pilnos veikėjų akys labai padeda įsijausti į tais laikais tvyrojusią atmosferą, dangų skrodžiantys lėktuvai ir krentančios bombos... Mažai ką stebindavo ryte vietoj kepyklos rasti tik griuvėsius... Sugriuvus namui su likusiais daiktais visi persikeldavo į kitą. Filmas sukrečiantis ir kupinas pamokų jaunam žmogui.
