Fantastinei svajonei prilygusi idėja panaudoti saulės energiją žmonijos tikslams buvo didžiulė naujiena šeštajame dešimtmetyje, atrodė visai įmanoma devintajame dešimtmetyje, ir kone ranka pasiekiama pastaruoju metu. Tačiau laikas bėga. Mūsų energijos poreikis eikvoja planetos išteklius ir kelia riziką, kad pakenksime Žemei nepataisomai.
Vėjo, saulės ir potvynių energija šiek tiek padeda patenkinti mūsų poreikius, tačiau jų naudojimo galimybės yra ribotos ir nenuspėjamos. Branduolinės energijos atveju kyla reaktorių tirpimo ir radioaktyviųjų atliekų pavojus, o hidroenergija gali būti neekologiška. O branduolių sintezė gali tiekti beveik neribotą kiekį energijos, proceso metu neišskiriamas anglies dioksidas ir nesusidaro radioaktyvių atliekų. Tai – svajonių energijos šaltinis. Daugelį metų gvildenamas klausimas yra šis: ar mes galime šią svajonę paversti tikrove?
