Šie žvaigždynai neįamžinti mitų ir legendų pavadinimais, nes senovės graikai iš Šiaurės pusrutulio jų nematė. Šių žvaigždynų žemėlapis buvo nubraižytas vėliau, XVIII a. viduryje, prancūzų astronomo, kuris nuplaukė į pietus, ir jis pavadino juos pagerbdamas kai kuriuos gana pasaulietiškus savo laikmečio objektus: teleskopą, mikroskopą, švytuoklinį laikrodį, molbertą, įvairius kitus įrankius ir... kaltus.
„Žvaigždėlapis atrodė kaip kažkieno palėpė!“ – vėliau pastebėjo amerikiečių astronomas. Ir visai kaip užsklęsta palėpė, šis dangaus kampelis iki šiol slėpė šį tą nepaprasto.
