2020-08-19 18:05

Dėmėtoji šiltinė Lietuvos kariuomenėje 1918–1923 metais: kodėl kariai labiau nei kulkų bijojo utėlių?

Viktorija Šimkutė
„Kareivi! Jei kovodamas su priešu tu saugaisi priešo kulipkos, tai saugokis ir tų kulipkų, kurios įskiepija dėmėtąją šiltinę, – saugokis blusų ir utėlių“, – tokie šūkiai skambėjo periodikoje, skirtoje kariams, prasidedant Lietuvos Nepriklausomybės kovoms 1918 metais.
I-ojo atskirojo lazareto palata, 1919–1920 m.
I-ojo atskirojo lazareto palata, 1919–1920 m. / Autorius nežinomas/ Vytauto Didžiojo Karo muziejaus nuotr.

Tuomet mūsų naujai sukurta kariuomenė turėjo stoti į karą ne tik su bermontininkais, bolševikais ir lenkais, bet ir su užkrečiamomis ligomis, dar vadintomis „limpamomis“. Viena iš labiausiai paplitusių ligų tuo metu buvo dėmėtoji šiltinė, kurios sukėlėjas – riketsijas – platino drabužinės utėlės.

Kadangi sergančiųjų šia liga skaičius buvo didžiulis, įvairios prevencinės priemonės ir kova su minėtais parazitais tapo neatsiejama karių kasdienybė.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.