Pliušinis vėžliukas, poros labai mėgstamas suvenyras, jų santykių pradžioje buvo vaikiška, nekalta asmenybė, tačiau pamažu tapo vis priekabesnis ir kandesnis. Kartą vėžlys net pavadino Kathleen kale!
„Galiausiai to vėžliuko ėmiau bijoti“, – prisipažįsta Kathleen. (Kathleen, dabar 38-erių programuotoja, paprašė ją pristatyti tik vardu, nes vis dar palaiko draugiškus ryšius su buvusiu vaikinu, su kuriuo buvo pora studijų laikais.) „Tik žaidimams virstant vis piktesniais, pamačiau sąsajų su paties vaikino elgesiu ir supratau priežastis. Mano vaikinas buvo vis labiau nepatenkintas mūsų santykiais ir jo pokštai tai atspindėjo.“
„Atsimenu, kad tai atrodė lyg nušvitimas, – pasakoja ji. – O Dieve, tai juk ne žaislas kalba – tai jis.“ Neilgai trukus pora išsiskyrė.
Tai – kraštutinis pavyzdys, bet iš tiesų nemažai žmonių turį tokį įprotį, nors skaitant jis ir skamba keistai: žmonės, norėdami bendrauti su aplinkiniais, kalba savo augintinių, kūdikių ar net... taip taip, pliušinių žaislų balsais.
