LRS – tai ne Lietuvos Respublikos Seimas. Ir ne Lietuvos rašytojų sąjunga. Netgi ne Litų rinkimo sąjūdis. LRS šiuo atveju – tai Lietuvos rusų sąjunga.
Į Seimą Rusų sąjungos nariai nori? Nori! Kitaip nekandidatuotų. Litus renka? Turėtų rinkti – kažkaip juk reikia išsilaikyti. Be to, jie tikrai rašytojai! Tik užmeskit akį į programą. Stilius nuosekliai išlaikytas – vien lozungai. Ir kokia kultūringa ta LRS – jeigu kam skirta dėmesio, tai kultūrai tikrai: ir specialiai dedikuotame skyriuje, ir kituose. Net ir programos apimtis kultūringa, sakytum, tikrai mandagi – pusantro puslapio.
Akivaizdu, kad nepersistengė. O gal ši politinė jėga vadovaujasi šūkiu: „Kam mums tas Seimas, jei mes patys esame LRS?” Programoje surašytos vien gražios dainelės, bet tokios drovios, kad net davatkos nuobodžiautų: nei konkrečių pažadų, nei aiškios kritikos. Sakytum, idealūs derybų dėl koalicijos partneriai. Gal LRS atstovus išrinks kitų partijų kandidatai?
