„Šonaslydis“ ar „driftas“?
Antanas: Driftas. „Šonaslydis“ kalbininkų siūlymas. Tačiau oficialiai ir LASF esame kaip „Driftas“.
Kada „driftas“ atsirado Lietuvoje? Kas jį pradėjo?
Antanas: Grubiai 2003-2004 metais. Jis išaugo iš gatvės lenktynių ir „saulučių“ piešimo gatvėse. Iš pradžių nebuvo socialinių tinklų, tad organizaciniai reikalai užsimegzdavo forumuose, dažniausiai, konkrečių automobilių klubų. Pirmieji „driftai“ buvo organizuojami vadinamosiose Kauno Bazėse, aikštelėje, po to „Driftingo Čempionatus“ (tuo metu nebuvo laikomi Lietuvos Driftingo Čempionatai, tokiais tapo vėliau) organizavo Tomas Gruzdys, jis juos rengė apie penkis metus, po to jo veiklą organizuojant perėmė „D1Sport“. 2012 metais „driftas“ oficialiai tapo Lietuvos Automobilių Sporto Federacijos narys.
Darius: Prasidėjo ir nuo greituminių slalomų, nes ten važiuojant maksimaliai greitai dažnai tekdavo ir praslysti, o tai bent jau man patikdavo netgi suvokiant, kad prarandu laiką. Į viešumą oficialiai „driftas“ „išlindo“ kai Urmo bazės teritorije buvo surengtas pirmasis „drift“ turnyras, nuo kurio ir aš pats užsikabinau. Gal dar mėnuo prieš renginį nei aš, nei kiti būsimieji „drifteriai“ nežinojom, kad „driftas“ apskritai kaip sportas egzistuoja, o kai sužinojom, tai dar nelabai įsivaizdavom ką ten reiks daryti: mes mokėjome tik atskirus elementus, pavyzdžiui, posūkius praslysti, o juos sujungti mums dar nelabai gaudavosi. Kas pradėjo sunku pasakyti, bet „drifto“ tėvu aš visada laikiau Tomą Gruzdį, jis gal labiausiai pasistengė vardan „drifto“ populiarumo didinimo tais laikais.
 |
| Aliaus Koroliovo nuotr./Varžybų akimirka |
Kuo skiriasi nuo kitų varžybų, kur, pvz., turi pravažiuoti trasą kuo greičiau?
Antanas: „Drifto“ varžybos nėra matuojamos laiku, nėra laiko vertinimo sistemos. „Driftas“ vyksta vienoje žiūrovams matomoje aikštelėje, nereikia lakstyti nuo ruožo prie ruožo. Iš tikrųjų „driftas“ yra žiedinių lenktynių priešingybė, kur negalima slysti laiko atžvilgiu, o čia neslydimas jau reiškia klaidą, dėl kurios prarandami balai.
Kaip vyksta „drift“ varžybos?
Darius: Varžybos prasideda nuo automobilio paruošimo varžyboms, Kitas labai svarbus dalykas „drifte“ - treniruotės, nes tik jų dėka tu gali išvengt klaidų. Dar prieš treniruotes teisėjai paaiškina vairuotojams, ko iš jų tikimasi ir nurodo konkrečias užduotis. Per kvalifikaciją dažniausiai yra atliekami trys važiavimai iš kurių yra įskaitomas geriausias. Kai jau žinomi rezultatai, tada suporuojami vairuotojai poromis ir prasideda tikrasis „driftas“. Čia vyksta iš tikrųjų labai „artima“ kova: kadangi važiuojama itin arti vienas kito, neišvengiama bolidų kontakto. Kaip bebūtų, nors automobiliai ir slysta dideliu greičiu, jie yra visą laiką ir 100 proc. kontroliuojami.
Antanas: Kvalifikaciai važiavimai vertinami 100 balų sistemoje. Daugiausiai balų surinkęs vairuotojas važiuoja su mažiausiai balų surinkusiuoju, taip suformuojama „Top 16“ ir iškritimo principu keliaujama iki finalo. Jeigu, tarkime, teisėjams sunku pasakyti, kas laimėjo, važiavimai kartojami. Na ir tuomet apdovanojimai.
 |
| Aliaus Koroliovo nuotr./Varžybų akimirka |
Kaip skirstomi balai, kokia vertinimo sistema?
Antanas: „Drifto“ taisyklės Lietuvoje patvirtintos LASF ir yra oficialios, sukurtos remiantis užsienio šalių ir tarptautinių čempionatų paavyzdžiu. Kaip jau minėjau, kvalifikaciniai važiavimai vertinami 100 balų sistemoje. Galima gauti po 25 balus už kiekvieną iš elementų: greitis, slydimo kampas, teisėjų duotos trajektorijos išpildymas ir šou. Pagrindiniai važiavimai vertinami atsižvelgiant į poras, kas geriau pravažiavo trasą – tas laimėjo. Skeptikai „driftą“ lygina su dailiuoju čiuožimu, nes nėra vertinimo surišto su laiku, kaip kad kitose automobilių lenktynėse. Vertinimą atlieka trys kompetetingi teisėjai. Tam, kad gautum kuo daugiau balų per kvalifikaciją bei laimėtum porinį važiavimą, reikia išgauti maksimumą: maksimaliu greičiu – didžiausias kampas.
Darius: „driftas“ neatleidžia nei vienos klaidos. Pavyzdžiui, ralyje padaręs mažą klaidelę neiškrenti iš žaidimo, o „drifte“, jeigu tu suklydai, o tavo varžovas ne, iškart keliauji namo. Na, o kai prasideda kvalifikacija, klaidom vietos nebelieka. Tačiau varžybų jaudulys daro savo, net ir patys stipriausi vairuotojai pradeda daryti jiem nebūdingas klaidas.
Ko reikia norint dalyvauti „drift“ varžybose apskritai?
Antanas: Automobilio ir įgūdžių. Bolidai „driftui“ yra specialiai ruošiami, šiais metais Lietuvos „Drifto“ Čempionato PRO lygoje privalomi lankai vairuotojų saugumui užtikrinti. Dėl važiuoklės ar variklio specialių reikalavimų kaip ir nėra: jeigu nori, gali į BMW įsidėti „Nissan“ variklį ar iš dvieju skirtingų automobilių sukombinuoti vieną. Iš esmės „drifto“ varžyboms reikia daug padangų (su naujomis į trasą galima išvažiuoti kokius keturiskart), ir daug arklio galių. Šio tipo lenktynėse paprastai važiuoja automobiliai su 500 ir daugiau AG. Dažnai jie ruošiami ir puošiami išoriškai, juk vertinamas ir šou – vaizdas. Kuo geriau atrodo automobilis, tuo jis labiau akį traukia ir žiūrovams, ir teisėjai jį labiau įsidėmi.
Darius: Dauguma „drifterių“ automobilius gaminasi patys, o jeigu ir nusiperka kažkieno sukonstruotą automobilį, tai dažniausiai persidaro pagal save. Kaip jau minėjau, „drifte“ vietos klaidoms nėra, todėl ir technika turi būti pritaikyta vairuotojo patogumui.
 |
| Andriaus Lauciaus nuotr./Trečiasis EEDC'12 „drifto“ etapas „Nemuno žiede“ |
Kuo skirsis varžybos uždaroje arenoje nuo paprastai po atviru stogu vykstančių varžybų?
Antanas: Šiaip reiktų paminėti, kad „drifto“ varžybos yra ganėtinai universalios, jos vyksta ir žiedinių lenktynių trasose, ir aikštelėse, o dabar vyks ir po stogu. Iš tikrųjų, visų nuostabai, „Žalgirio“ arenoje sukibimas yra daug geresnis nei ant naujo asfalto, tai pastebėjome per bandomąjį važiavimą sausio 22 dieną. Dėl to labai išauga bendras automobilių greitis, tad iš vairuotojo reikalaujanti ypatingo tikslumo norint parodyti viską, kas yra geriausia, išspaudžiant maksimumą ir iš bolido. Todėl į areną ir buvo pakviesti patys geriausi profesionalai. Labai džiugu, kad atvyks Lenkijos atstovai, kurie yra vieni geriausių „drifterių“ pasaulyje.
O kaip dėl saugumo? Neseniai JAV vykusių lenktynių metu nukentėjo žiūrovai.
Antanas: Pirmiausia, žiūrovai nesėdės trasos aukšyte, jie bus mažiausiai trys metrai virš trasos. Reiktų paminėti, kad jūsų minimose lenktynėse automobiliai važiavo 300 km/h greičiu, o čia išvystys ne daugiau kaip 100 km/h. Taip pat, visą areną sups apsauginiai blokai, kad nenukentėtų nei žiūrovai, nei arenos elementai. Saugumas – tiek mūsų, tiek organizatorių prioritetas. Budės greitoji pagalba, gaisrinė. Nukentėti gali tik saugumo reikalavimų nesilaikantys ir saugos tarnybos neklausantys žiūrovai.
 |
| Andriaus Lauciaus nuotr./Trečiasis EEDC'12 „drifto“ etapas „Nemuno žiede“ |
Ką manote apie įvyksiantį „drifto“ renginį po uždaru stogu apskritai?
Antanas: Kaip komiteto pirmininkas aš asmeniškai džiaugiuosi, kad autosporto fanų asociacija išdrįso surengtį tokį šou, kurio dėka bus gerinamas „drifto“ vardas ir požiūris į tokias lenktynes. Mes stengiamės jiems padėti tiek iš sportinės pusės, tiek informacija.
Darius: Taip patogiai stebėti „drifto“ varžybas dar niekada neturėjome tokios galimybės, mums nerūpi koks bus oras, mes 100 procentų gausime maksimumą iš to renginio. O matydami, kokios dedamos pastangos į ta renginį, galiu pasakyt, kad jis bus nerealus, vien į dalyvių sarašą pasižiūrėjus aš jau nekantrauju sulaukt kovo 16 d.
