Ir ką gi, pagaliau galiu pasakyti - įsitikinau, kad „Evo“ ir savimi galiu pasitikėti visais 100 procentų. Nėra čia ko slėpti, prieš varžybas jaudulio buvo (ir būna visada). Visiškai nežinojau, ko tikėtis iš paskutiniųjų – 7-o ir 8-o greičio ruožų : žvyru apneštas asfaltas yra pavojingiausia kelio danga. Tokioje trasoje su “Mitsubishi” dar nebuvo tekę važiuoti, nerimavau, kad automobilį gali užnešti (ralistų terminologija automobilį „užneša“ jam pradėjus slysti šonu).
7-as greičio ruožas buvo didelis iššūkis ir nemažai prisidėjo prie to, kad iš 14-os vietos ralio rezultatų lentelėje smuktelėjom iki 18-os. Tą patį ruožą važiuodama dar kartą (asfaltinis greičio ruožas kartojosi) jaučiausi nepalyginamai stipriau ir savo rezultatą pagerinau net 12 sekundžių. Ačiū komandos kolegai Gediminui Ramonui už padrąsinimą – tikrai taip, šuolis per trampliną buvo smagiausia vieta – tik spėjau pajusti, kad pakilom, pamatyti dangų ir jau pasiekėm asfaltą! Ir “Evo” buferis liko sveikas!
Vis tik, automobilį kontroliuoti ant žvyro daug paprasčiau, gal dėl to man labiausiai ir patiko 2-asis, 23 km ilgio, greičio ruožas. Iki 6-ojo greičio ruožo važiavom puikiai, jaučiau, kad ir šturmanei (primenu, mašinoje Vesta man ne mama) skaityti stenogramą sekasi vis geriau, važiuojame gražiai - taip, kaip norisi važiuoti.
Nuotaikos nesugadino ir tai, kad likus maždaug 3 km iki 6-o greičio ruožo finišo pajutau, kad dešinė ranka taip nutirpo, kad jos visiškai nebegaliu valdyti - lenktynes baigiau vairuodama viena, kairiąja ranka.
Nors „Vilniaus“ ralis ir nebuvo iš lengvųjų – visus greičio ruožus, išskyrus asfaltinį, važiavome po vieną kartą, išvakarėse be galo trūko laiko stenogramos užsirašymui, man patiko.
Svarbiausia mano kova šį sezoną – pačios su savimi. Noriu laimėti kovą prieš “Mitsubishi” ir didinti tempą. Rinktis konkurentus trasoje man dar per anksti. Juokais pakonkuruojam tik su komandos draugų – G.Ramono ir G.Celiešiaus – ekipažu, o šiaip – visi varžovai trasoje vienodi. Sportas čia ne tas, kad lyčių skirtumai kokią nors reikšmę turėtų.
Labai ačiū fanams – Jūsų palaikymas itin jautėsi! Labai smagu žinoti, kad esate – įkvepiat mus tiek prieš ralį, tiek ir per jį!
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vilniaus ralis 2012 |
