Apdovanojimus išsivežė trys Baltijos lenktynininkų ekipažai, tarp kurių absoliučiai greičiausias buvo Estijos ekipažas, kurį sudarė Georgas Grosas su Raigu Molderiu, lenktyniavę su WRC automobiliu.
Po dviejų minučių finišą kirto lietuvių ekipažas – Deividas Jocius su Gediminu Žliubu, iškovojęs antrą vietą absoliučioje įskaitoje ir pagaliau į Lietuvą parvežęs ilgai lauktą ir pagaliau iškovotą taurę.
Trečia vieta džiaugėsi latviai Andis Neikšans su Peter Dzirkals.
Pirmąją dieną ralis prasidėjo įdomia kova, bet antrą dieną lenktynės tapo dar įdomesnės – dėl sveikatos priežasčių toliau nebegalėjo lenktyniauti Raimond Kisiels, o vietinių ralio fanų mėgstamas Martins Svilis 6 greičio ruože sugadino galinę pakabą ir toliau kovos netęsė.
Lietuvių ekipažas, ralyje startavęs 7 numeriu, netekęs daugiau nei 7 kilogramų svorio, parvežė pelnytą taurę, nušluostęs nosis net „braliukams“ latviams.
Seniai tokio laimingo po ralio nematėme Deivido Jociaus: įdomu, kas šįkart padėjo įveikti techniką, save ir visus greičio ruožus. Nurimęs po ilgai lauktos šventės lenktynininkas papasakojo, kad turėjo daug nerimo, nes likus valandai iki starto, Latvijos ralio komisarai nusprendė, kad jo automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir ilgai galvoję, bei nepateikę tam įrodymų leido lietuvių ekipažui startuoti. Beje, Deividas sako, kad neskyrė padangoms daug dėmesio ir šiuo klausimu vėlgi turėjo užsitraukęs latvių nemalonę ir kreivus žvilgsnius.
Pažiūrėkime kaip gražiai vingiuotais Latvijos keliukais skriejo Lietuvių ekipažas. Deividas minėjo, kad smagiausias ir įdomiausias greičio ruožas buvo paskutinis, o maksimalus greitis, kurį pasiekė lenktynininkai, buvo net 223km/h.
Ralį Jekabpils Madona 2011 sudarė 9 greičio ruožai, kurių bendras ilgis siekė daugiau nei 119 kilometrų.
