Nauji greičio ruožai įdomiau, pažįstami – greičiau
Iš tiesų didžioji dalis ilgamečių Lietuvos ralio čempionato etapų naudoja tuos pačius greičio ruožus, kuriuos ilgą patirtį sukaupę sportininkai, rodos, galėtų važiuoti ir be stenogramos, nors ji – kertinė ralio dalis.
„Iš sportinės pusės aišku, kad norisi naujų greičio ruožų, nes sportinę ralio dvasią kuria vairuotojas ir šturmanas, kuriuos jungia stenograma. Naujuose, nevažiuotuose ruožuose didesnis akcentas tenka stenogramai. Kita vertus, senuose greičio ruožuose vairuotojas gali „pakaifuoti“, automobilį plačiau išleisti, o žiūrovams tai vienareikšmiškai privalumas, nes klasikiniuose greičio ruožuose vairuotojai sukuria daugiau greičio, dešinė koja nedreba“, – savo nuomonę išsakė ralio čempionate lyderiaujantis Vadotas Žala.
Greičio ruožų mažėja
Elektrėnų apylinkėse ralis Lietuvoje vyksta bene ilgiausiai, beveik be jokių pertraukų, daugiau nei pusę amžiaus. Čia vyko Kauno rudens, Vilniaus raliai, prieš 12 metų Ramūnas Čapkauskas renginį atvedė teisėtiems šeimininkams – Elektrėnams.
„Ralio specifika tokia, kad neįmanoma padaryti ralių, kur būtų visi nauji greičio ruožai. Tinkamų kelių mažėja, sodybų daugėja, su jomis susitarti vis sunkiau, tai reikia džiaugtis tuo, ką turime, o ką mes Elektrėnuose turime, tai nerealu, vieni geriausių ruožų Lietuvoje. Galime ieškoti naujų kilometrų, bet jie bus nuobodūs, tiesūs su sankryžomis. Ar verta geriausius greičio ruožus keisti nuobodžiais?“, – kalba „Rally Elektrėnai“ organizatorius Ramūnas Čapkauskas.
„Tai pasaulio ralio čempionate taip pat vairuotojai kiekvienais metais drožia tuos pačius greičio ruožus, nereikia žiūrėti toli: Švedija, Suomija, ten 80 proc. greičio ruožų kiekvienais metais kartojasi, juos tiesiog apsuka į vieną, kitą pusę, atskirus segmentus skirtingai jungia“ – patirtimi pasidalina į Elektrėnus grįžtantis Vytautas Švedas.
Įsiminti visko – neįmanoma, bet važiuoti galima greičiau
Lietuvos raliuose irgi naudojama ta pati taktika: kelių atkarpos važiuojamos tos pačios, tačiau greičio ruožai keičiami kasmet ar kas kelis metus keičiant jų kryptį. Taip pat Elektrėnų apylinkėse itin daug įspūdingo reljefo trasų, tad jos rotuoja.
„Ir tai duoda rezultatą, važiuojant į kitą pusę greičio ruožas skiriasi kardinaliai, posūkį gal ir gali prisiminti, bet trajektorija, stabdymo ir greitėjimo taškai bus visai kiti“, – pridėjo V. Švedas.
„Na, ir Elektrėnai suranda įdomių trasų. Man rodos prieš du metus atsiradęs greičio ruožas Kaišiadorių rajone tikrai fantastiškas: atsukta rankena per miškelį“, – 5-7 greičio ruožus šių metų ralyje apibūdino V. Žala.
Pavyzdžiui, šiemet grįžta greičio ruožas aplink Pikeliškes, ten bus pirmoji žiūrovų zona, ir joje – naujas iššūkis vairuotojams: vietoje buvusių trijų tramplinų – išlygintas kelias, ilga tiesioji į aštrų posūkį, už kurio – griovys, ir dar keli posūkiai. Niekas čia dar nėra važiavęs.
„Man iš lenktynininko pusės, kuris Elektrėnų ralį 3 metus iš eilės praleido, tai žinau, kad konkurentai galės važiuoti greičiau, ir man reikės gerokai pasitempti norint jiems prilygti. Kita vertus, ir žiūrovo pusės, tai bus smagu, nes kai greičio ruožai kažkiek žinomi, stenograma tampa antraeiliu dalyku, ir į priekį iškyla greitas važiavimas.
Tie greičio ruožai, kuriuose nebedreba koja, kai žinai, pameni, kokie pavojai gali tykoti iš kalniuko, gali sukurti gerokai daugiau greičio, o tai – didelis privalumas žiūrovams“, – kalbėjo į Elektrėnus sugrįžęs Justas Simaška.

