Kaip labiausiai šiame ralyje stebinantį dalyką, S.Jurgelėnas pažymėjo Dakaro gerbėjus: „Kiekviename miestelyje – gyvi tuneliai iš žmonių. Nuo pačio mažiausio iki pačio seniausio susirinkę.“
Pavojinga yra važiuojant sustoti ten, kur būriuojasi daugiau žmonių. Šturmanas pažymėjo, kad Pietų Amerikos sirgaliai dažnai nejaučia jokių ribų ir, atrodo, padarys bet ką norėdami nusifotografuoti su lenktynininkais.
„Mes jau patyrę, ką reiškia sustoti. Tai reiškia, kad subėgs visa krūva žmonių, visi pešis, kam eilė fotografuotis. Bus tikras košmaras“, – pasakojo lietuvis apie Pietų Amerikos sirgalius.
Vietomis tai primena „Tour de France“
Anot jo, užtenka ir važiuojant pro žmonių minią iškelti nykštį ar kitaip parodyti jiems dėmesį – tada sirgaliai ypač suaktyvėja ir prasisprausti per jų upę tampa dar sunkiau. „Didžioji dalis dalyvių važiuodami stengiasi nežiūrėti į žmones“, – teigė jis. Nors ir sunku atsispirti šimtams maldaujančių žvilgsnių sustoti pasirašyti ar nusifotografuoti, laiko trūkumas prisideda prie to, kad lenktynininkai stengiasi nerodyti dėmesio gerbėjams.
Dakaro sirgalių atributika – taip pat įvairiapusiška. Nors didžioji dauguma pasipuošę ralio atributika, S.Jurgelėnas pasakojo ir apie vieną moterį su Šveicarijos vėliavą, kuri dalyvius pasveikindavo skambindama varpeliu, skirtu karvėms.
„Vietomis tai primena „Tour de France“ – žmonės apsirengę kostiumais bėga šalia, o policija bei savanoriai bando tą minią sulaikyti.“
S.Jurgelėnas prisiminė ir vieną kuriozišką įvykį, kai važiuojant mieste per kelią perbėgo šuo: „Mes jo suvažinėti nenorėjome, tad sustojome. Masė žmonių, kurie nepamatė dėl ko sustojome, pagalvojo, kad galbūt sustojom pabūti su jais“. Visai tai įvairiausius garsus skleidžiančiai masei pajudėjus link lietuvių „Oscar“, šuo pasitraukė ir ekipažas nuvažiavo savo keliu.
„Toks jausmas, kad tai yra gera proga nedirbti“, – taip S.Jurgelėnas apibūdino Dakaro ralio sirgalių tarpe tvyrančią atmosferą. Anot jo, pro šalį važiuojant automobiliams, žmonės meta visus smulkius darbus ir puolia žiūrėti ralio.
Jis prisiminė ir kai kuriuose istoriniuose filmuose rodomas scenas, kai aukojimo procedūros viduryje aukos galva būdavo iškeliama į viršų ir visa minia džiūgaudavo. „Toks jausmas, kad čia paims tavo galvą ir dar labiau džiūgaus, tiesiog sudraskys gabaliukais“, – juokavo S.Jurgelėnas.
„Bėgti į tą minią tikrai nesinori,“ – pridūrė jis.
Žiūrėkite visą interviu su S.Jurgelėnu:
