Pokalbį žurnalistas pradėjo klausimu apie 50-ojo gimtadienio dovaną. M.Choražykas šio jubiliejaus proga gavo Lenkijos rinktinės marškinėlius su pavarde „Dybala“ ir numeriu 21. Tai buvo šmaikšti nuoroda į situaciją, įvykusią prieš daugelį metų.
M.Choražykas pasidalino istorija, kaip būsimą Argentinos futbolo žvaigždę Paulo Dybalą kalbino atstovauti Lenkijos rinktinei.
„Kai P.Dybalai buvo 14 metų, draugas man pranešė, kad Paulo turi lenkiškų šaknų. Radau jo „Facebook“ profilį ir, pasinaudodamas vertėju, paklausiau, ar jis norėtų žaisti už Lenkiją. Jis atsakė: „Ačiū, bet ne, nes noriu žaisti už Argentiną.“ Ir tuo viskas baigėsi“.
Po kelerių metų, kai P.Dybala pradėjo žaisti Italijoje ir jau buvo žinomas futbolininkas, skautas prisiminė šią istoriją ir papasakojo ją socialiniuose tinkluose.
M.Choražykas prisimena sulaukęs daug neapykantos, kad Lenkijos futbolo federacija neva yra neatsakinga organizacija, nes tokius klausimus sprendžia per „Facebook“.
„Buvau šokiruotas, kad toks iš esmės nekaltas pokalbis galėjo išprovokuoti tokias neigiamas reakcijas. Ypač todėl, kad „Facebook“ ir „Instagram“ dabar yra visiškai natūralūs įrankiai ieškant futbolininkų, turinčių lenkiškų šaknų. Mes dažnai naudojame šias platformas, kad susisiektume su tokių vaikų tėvais“.
Savo dabartines pareigas Lenkijos futbolo federacijoje M.Choražykas apibūdino taip: identifikuoti žaidėjus, žaidžiančius Europoje ar kitur, kurie ateityje galėtų žaisti Lenkijos rinktinėje. M.Choražykas organizuoja susitikimus lenkams JK ir Vokietijoje, taip pat stovyklas JAV, koordinuoja maždaug 40 skautų darbą visame pasaulyje.
„Jie praneša, kai randa įdomų žaidėją, turintį lenkišką kilmę. Tokie žaidėjai taip pat gali kreiptis, norėdami prisijungti prie mūsų. Tereikia pereiti į Lenkijos futbolo federacijos svetainės skiltį „Žaisti už Lenkiją“ ir susikurti profilį. Tai užtrunka 5 minutes. Susikūrus profilį, aš iš karto gaunu patvirtinimo laišką. Taip pas mus atėjo Matty Cashas“.
M.Choražykas neslepia iš pradžių pamanęs, kad tai pokštas.
„Kai gavau laišką, mano akys išsiplėtė. Pamaniau: „Kas čia vyksta?“ Žinoma, žinojau, kad M.Cashas yra „Premier“ lygos žaidėjas, bet tai, kad jis sukūrė profilį mūsų svetainėje, buvo tiesiog šokiruojantis faktas. Paėmiau telefoną ir paskambinau Przemekui Soczynskiui, tuometiniam mūsų skautui Jungtinėje Karalystėje. Maniau, kad tai kažkoks pokštas. Przemekas išsiaiškino situaciją, pasikalbėjo su žaidėjo tėvu ir patvirtino, kad M.Cashas tikrai norėjo žaisti už Lenkiją“.
M.Choražykas atskleidė, kad savo duomenų bazėje šiuo metu turi daugiau nei 2600 žaidėjų.
„Jei žaidėjas atrodo įdomus, skambiname klubui ir prašome vaizdo įrašo, arba siunčiame ką nors jį stebėti, kad nustatytume jo lygį. Žinoma, daugiausia dėmesio skiriame žaidėjams, žaidžiantiems aukščiausiose lygose, nes negalime koncentruotis, pavyzdžiui, į Vokietijos trečiąją lygą. Tokiu atveju mes laukiame, kol jie pasieks aukštesnį lygį. Ypač todėl, kad konkurencija vis didėja. Pačioje Lenkijoje futbolininkų ruošimo lygis taip išsivystė, kad vis sunkiau rasti užsienyje žaidėją, kuris pranoktų Lenkijoje besitreniruojančius jaunuolius“.
M.Choražykas taip pat kalbėjo apie tai, kad dažnai į tą patį žaidėją pretenduoja kelios šalys, o nukonkuruoti futbolo milžines, tokias kaip Vokietija ar Anglija, darosi vis sunkiau.
„Nors žaidėjo šaknys Lenkijoje, čia jis galbūt leidžia atostogas, lanko senelius - jis gyvena Anglijoje ar Vokietijoje, ten užauga ir užaugina ryšį su tomis bendruomenėmis, todėl nebejaučia tokio pat ryšio su mūsų šalimi. Tai darosi vis sunkiau, nes vos tik pakviečiame tokį žaidėją, jis praktiškai visada netrukus sulaukia pakvietimo ir į kitos šalies rinktinę“.
Paklaustas, kur šiuo metu mato talentingų futbolininkų, turinčių lenkiškų šaknų, antplūdį, federacijos specialistas pirštu beda į JAV.
„Šioje šalyje mūsų organizuojamos stovyklos pradeda populiarėti. Ten radome tikrą talentą. Jo vardas Zachary Zalewski. Jei gerai prisimenu, jis gimė Kanadoje, praėjusį sezoną žaidė „Columbus Crew“ komandoje. Jis yra geras krašto žaidėjas, bet gali žaisti ir viduryje. Tapo tikra sensacija mūsų stovykloje JAV, buvo pakviestas į 2009 m. gimusių vaikinų rinktinę ir turi garantuotą vietą joje. Tik atvykęs, pelnė įvartį prieš Vokietiją, tada - kitą, tada dar vieną…“, – pasakojo M.Choražykas.
Šis 16-metis, apie kurį kalba M.Choražykas, vasarą prisijungė prie Balstogės „Jagiellonia“ ir žaidžia U-19 komandoje.
Z.Zalewskio potencialas futbolo skautui primena Laurentą Koscielny, ilgametį Prancūzijos rinktinės žaidėją, kuris, pasak M.Choražyko, taip pat galėjo atstovauti Lenkijai.
Bet… viską sugadino kontraktas su Londono „Arsenal“.
„Kai pirmą kartą susidomėjome juo, jis dar nebuvo „Arsenal“ žaidėjas. Nusiunčiau mūsų skautą jį stebėti. Jis praleido visą dieną su L.Koscielny, kuris buvo labai susijaudinęs dėl perspektyvos žaisti mūsų rinktinėje, labai to norėjo. Bet praėjo keletas mėnesių, L.Koscielny prisijungė prie „Arsenal“ ir... visas susidomėjimas išblėso. Nepamenu, ar jis nustojo atsiliepti į skambučius, ar parašė mums, kad nebegali žaisti. Manau, kad tuometinis „Arsenal“ treneris Arsene’as Wengeras, prancūzas, nenorėjo girdėti apie tokius kaprizus ir jį atkalbėjo“.
Interviu metu buvo paliesta ir Ukrainos tema. Karas į Lenkiją atvedė daug ukrainiečių vaikų, lankančių futbolo treniruotes. Paklaustas, ar ateityje geriausi talentai galėtų užsivilkti Lenkijos rinktinių marškinėlius, M.Choražykas pripažino, kad tai – įdomi tema.
„Turime daug vaikų, turinčių Ukrainos pilietybę, žaidžiančių Lenkijos futbolo akademijose. Jei jie atitinka formalius kriterijus, galiausiai galėtų gauti Lenkijos pilietybę. Tai gali sukelti situacijas, kai abi federacijos sieks, kad žaidėjai žaistų jų rinktinėse. Anksčiau ar vėliau tarp Ukrainos ir Lenkijos gali susiklostyti įdomi konkurencija. Bet futbolo pasaulyje tai nėra nieko naujo“, – kalbėjo M.Choražykas, priminęs istoriją apie brolius Boatengus, kurie žaidė vienas prieš kitą, atstovaudami skirtingoms šalims.
„Ukrainos vaikinai turi gerą charakterį futbolui. Nes jie apskritai stiprūs. Dažnai būna taip, kad žaidėjai, susiduriantys su sudėtingomis gyvenimo situacijomis, aikštėje demonstruoja didelį ryžtą. Per pastaruosius 20 metų daug kartų žaidėme su Ukraina, ir visada buvo sunku. Jų drąsos ir agresyvumo lygis, teigiama prasme, būna išskirtinis. O charakteris yra pagrindas sporte – to neįmanoma išugdyti“.
