Sekite 15min Google
Lichtenšteine rinktinės langas kai kuriems šios šalies futbolininkams reiškia ką kita.
Reikia susitarti darbe. Universitete. Gal pasiimti atostogų. Perstumti susitikimą. Paaiškinti kolegoms, kad kurį laiką tavęs biure nebus ne todėl, kad susirgai ar nusprendei prasitęsti savaitgalį, o todėl, kad UEFA tvarkaraštyje parašyta „Liechtenstein – Lithuania“.
Ketvirtadienio vakarą Vaduco „Rheinpark“ stadione prasidėsiančiose Tautų lygos rungtynėse šito nesimatys. Prožektoriai švies vienodai, UEFA reklaminiai stendai stovės savo vietose, skambės du nacionaliniai himnai, o televizijos grafikoje prie žaidėjo pavardės niekas nepridės jo profesijos. Bus tik dvi nacionalinės rinktinės.
Tačiau kelias iki tos pačios aikštės jų futbolininkams yra visiškai skirtingas.
Lietuvos rinktinės žaidėjams futbolas yra darbas.
Kai kuriems ketvirtadienio varžovams – dar ir tai, ką reikia kažkaip sutalpinti šalia darbo.
Problemos prasideda ne aikštėje
Lichtenšteino treneriui Konradui Funfstuckui šį rugsėjį teko dėlioti ne tik taktiką.
Mažytės valstybės laukia absurdiškai intensyvus tarptautinis langas: per dvylika dienų – ketverios rungtynės. Ketvirtadienį namuose su Lietuva, po trijų dienų Maltoje, spalio 1-ąją Tautų lygos mačas Azerbaidžane, o spalio 5-ąją grįžus į Vaducą – kontrolinė dvikova su Gibraltaru. Prie viso to – maždaug 8000 kilometrų ore.
Didelės šalies rinktinės treneriui tai reikštų fizinio krūvio valdymą, rotaciją ir klausimą, kuriam žaidėjui suteikti poilsio. K.Funfstuckui pirmiausia reikėjo išsiaiškinti, kas apskritai gali dviem savaitėms palikti savo darbą.
„Turi darbuotoją, kuris pasako: turėsi kurį laiką apsieiti be manęs. Tai jau savaime yra ypatinga situacija“, – aiškindamas Lichtenšteino rinktinės kasdienybę prieš šią stovyklą sakė treneris.
Tai ne metafora.
Philippas Gassneris, Jakobas Lorenzas ir Felixas Oberwaditzeris šį rinktinės langą praleidžia būtent dėl profesinių arba mokymosi įsipareigojimų. Gabrielis Foseris ir Andreasas Malinas prie komandos galės prisijungti tik vėliau. Todėl K.Funfstuckas iš anksto sudarė neįprastai platų 27 pavardžių sąrašą ir papildomai numatė futbolininkus, kuriuos prireikus galėtų išsikviesti.
Pati Lichtenšteino futbolo federacija prieš stovyklą nė nemėgino šios situacijos pagražinti. Oficialiai konstatuota, kad mažai federacijai planuojant rinktinės darbą tenka atsižvelgti į žaidėjų profesinius, studijų ir asmeninius įsipareigojimus.
Edgaras Jankauskas su savo asistentais stovyklos metu svarsto, ar jo futbolininkas geriau jaučiasi žaisdamas „šeštu numeriu“, ar „aštuonetu“, ar krašto gynėją verta kilstelėti aukščiau, o puolėją palikti tarp linijų.
Lichtenšteine kartais pirmiausia reikia atsakyti į žemiškesnį klausimą – kada žmogus baigia darbą?
