Būkim atviri – jiems sekėsi skirtingai.
Būtent tokio smūgio dėka Prancūzija pateko į ketvirtfinalį, o Brazilija iškrito iš turnyro. L.Messi net nepataikė į vartus, kai bandė atlikti tokį smūgį grupių etape.
Neymaro sėkmingai atliktas „stutter-step“ baudinys tapo jo atsisveikinimo dovana su tarptautiniu futbolu.
„Stutter-step“ baudinys – kai žaidėjas atlieka klaidinantį judesį, kartais net kelis kartus ir lėtai artėdamas prie kamuolio bei žiūrėdamas į vartininką, beveik visiškai sustoja – manoma, kad atsirado Brazilijoje tarp šešto ir septinto dešimtmečių.
Šis smūgis, vadinamas „paradinha“ (portugalų kalba – „mažas sustojimas“), išgarsėjo dėka futbolo karaliaus Pele, o jo tradiciją pratęsė ir dar visai jaunas Neymaras.
2010 m., būdamas aštuoniolikos, Neymaras šį judesį išpuoselėjo iki tobulybės ir juo ypač dažnai bausdavo „Santos“ varžovus.
Prieš tų pačių metų FIFA pasaulio futbolo čempionatą Pietų Afrikos Respublikoje FIFA netgi teko koreguoti taisykles.
Teisėjams nurodyta rodyti futbolininkams geltoną kortelę, jei žaidėjas atlieka klaidinantį judesį prieš smūgiuodamas į kamuolį, ir tokių įvarčių neįskaityti.
Vėliau, sulaukus didžiulio nepasitenkinimo, taisyklės buvo koreguotos dar kartą ir žaidėjams leista apsimetinėti bėgimo metu, bet ne po to, kai įsibėgėjimas baigtas ir reikia atlikti tik smūgį.
Ekspertai teigia, kad „stutter-step“ technika yra „sudėtinga“, bet rizikinga.
Pagrindinė „stutter-step“ baudos smūgio idėja – suklaidinti vartininką, kad jis sureaguotų per anksti ir atvertų lengvą kelią smūgiui į vartus.
Ši „nuo vartininko priklausoma technika“ – kaip ją vadina ekspertai – nėra skirta bailiams.
„Ji yra labai sudėtinga ir nėra lengva įmušti tokį baudinį, kai spaudimas tikrai didelis, – AP aiškino Geiras Jordetas, Norvegijos sporto mokslų mokyklos profesorius ir knygos „Spaudimas: pamokos iš baudinių serijų psichologijos“ autorius. – Jei šia technika mokate atlikti smūgį, tai veiksmingai pašalins rizikos veiksnį, kad vartininkas atspės kampą ir jūsų šansai staiga sumažės.“
Tačiau G.Jordetas tuoj pat priduria: „Norint tai padaryti, reikia turėti labai šaltus nervus.“
Kalbant apie baudinių smūgiavimo taktiką, visada bus dvi stovyklos. Tie, kurie priklauso tradicinio futbolo mokyklai, kurie nuleidžia galvą ir tiesiog stipriai smūgiuoja.
Kita kryptis – tie, kurie bando vartininką apgauti.
Būdų, kaip tai padaryti, yra įvairių. Galima prisiminti, kad prieš 6-7 metus trumpam buvo populiarus nedidelio šuoliuko manevras, kurį ypač dažnai naudojo Portugalijos saugas Bruno Fernandesas ir buvęs Italijos rinktinės žaidėjas Jorginho.
Šiandien dažniau naudojama „stutter-step“ technika.
L.Messi jos privalumus bandė išnaudoti grupės mače su Austrija, tačiau nepataikė į vartus. Trečiadienį aštuntfinalio rungtynėse su Egiptu jis pakeitė taktiką ir prieš smūgį įsibėgėjo, tačiau jo baudinį vartininkas atrėmė.
Anglijos pergalės prieš Kroatiją grupės etape metu Harry Kane’o baudinys, atliktas po „stutter-step“ taip pat buvo atremtas, tačiau teisėjas nurodė pakartoti smūgį, nes vartininkas per anksti nulipo nuo vartų linijos.
Kartodamas smūgį, H.Kane‘as įsibėgėjo kur kas tradiciškiau ir smeigė neatremiamai.
Su nedidele pauze savo pergalingą baudinį į Paragvajaus vartus įmušė ir Prancūzijos rinktinės lyderis Kylianas Mbappe (ketvirtfinalyje su Maroku ši strategija jau nepasiteisino ir puolėjas baudinio neįmušė) , ir Portugalijos legenda Cristiano Ronaldo į Kroatijos vartus, ir tas pats Neymaras, paskutinėmis minutėmis mače prieš Norvegiją.
Po šių rungtynių jis pasitraukė iš rinktinės.
Bene geriausias šioje srityje yra Meksikos puolėjas Raulis Jimenezas, kuris sekmadienį 2:3 pralaimėtoje dvikovoje su Anglija, prieš realizuodamas baudinį, net kelis kartus atliko „stutter-step“ judesius.
Statistika rodo, kad jis yra geriausias visų laikų baudinių mušėjas Anglijos „Premier“ lygoje, sėkmingai atlikęs visus 14 smūgių.
Visgi kai tokie žvaigždžių bandymai nepavyksta, „stutter-step“ baudinius mušantys žaidėjai gali atrodyti kvailai.
Vartininkai taip pat vis geriau perpranta šią taktiką, keičia savo techniką, stengiasi nesureaguoti per anksti ir taip daro didesnį spaudimą baudinio mušėjui.
Taigi pastebėta, kad „stutter-step“ nesėkmių skaičius auga rungtynėse, kuriose spaudimas ir svarba yra didžiausia.
Pakanka prisiminti Brazilijos saugą Bruno Guimaraesą, kurio smūgį mače su Norvegija atrėmė vartininkas, kai rezultatas dar buvo 0:0 arba Justiną Kluivertą, kuris Nyderlandų mače su Maroku nesugebėjo sužibėti baudinių serijoje.
J.Kluivertas į aikštę įžengė pratęsimo pabaigoje specialiai tam, kad realizuotų baudinį, tačiau šis Nyderlandų treneris Ronaldo Koemano sprendimas galiausiai nepasiteisino ir pačiam strategui kainavo darbą.
