Sekite 15min Google56-erių šveicaras buvo užsimojęs privatizuoti pasaulio čempionatą ir parduoti dalį komercinių teisių investuotojams iš Donaldo Trumpo aplinkos – JAV prezidento žento Jaredo Kushnerio ir jo šeimos verslui.
Pagal G.Infantino planą, turėjo būti įkurta FIFA dukterinė įmonė „FIFA Forward Enterprise“, kuri konsoliduotų komercines teises ir turnyrų organizavimą. Daugiau nei 50 proc. šios įmonės valdytų FIFA, apie 20 proc. būtų buvę paskirstyta tarp 211 FIFA narių, o 20-30 proc. parduota privatiems investuotojams. Planuota, kad įmonės vertė būtų net apie 20 mlrd. JAV dolerių.
Šią savaitę iš FIFA gautame laiške-pasiūlyme ir Lietuvos futbolo federacija (LFF) rado informaciją apie pinigus – jei pritartų naujam pasiūlymui, per ketverius metus ji sulauktų 20 mln. dolerių injekcijos, t. y. po 5 mln. dolerių per metus, arba dvigubai daugiau nei gauna šiuo metu.
„Mažesnių šalių federacijoms 2,5 mln. dolerių metinis augimas būtų ženklus ir jaustųsi, – 15min sakė LFF prezidentas Edgaras Stankevičius. – Tačiau šiuo atveju net nėra esmė pinigų klausimas. Nėra taip, kad „balsuokite kaip mums reikia ir mes jus užmėstysime pinigais“. Ne.
Nors gerbiame, kad FIFA pavyko uždirbti 15 mlrd., visi esame įsitikinę, kad tie pinigai turi grįžti atgal į futbolą per federacijas, per visą futbolo industriją. Kam reikia kažkokio naujo darinio, kad tie pinigai iš dalies pereitų ten ir per kitaip tekėtų į federacijas? Tos schemos skamba gana juokingai.“
Tokie FIFA sulaukė didžiulio pasipriešinimo, pirmiausia – iš Europos. Iš pradžių Europos futbolą valdanti organizacija UEFA, o vėliau ir Šiaurės Amerikos bei Karibų baseino (CONCACAF) ir Azijos (CAF) futbolo valdymo organai sukilo ir pareiškė boikotuosią FIFA rengiamus turnyrus, tarp jų ir rugsėjį numatytą pasaulio merginų jaunimo (iki 20 metų) pasaulio čempionatą, jei G.Infantino planas bus įgyvendintas.
„UEFA uždavė gana griežtą toną, o mes – Europos nacionalinės federacijos – palaikome. Manau, kad ir kitos konfederacijos bus nusiteikusios taip pat kategoriškai“, – ryžtingai kalbėjo LFF prezidentas.
Kilęs spaudimas lėmė, jog šveicaras galiausiai atsitraukė.
„Atidžiai išklausius visų nuomonių, mums pasidarė aišku, kad šis projektas sukūrė tokio pobūdžio susiskaldymą, kuris, nepaisant paramos lygio, nebeatitinka iš pradžių išsikelto tikslo“, – teigiama FIFA prezidento pranešime.
Šis sprendimas priimtas po to, kai pasiūlymui imta prieštarauti ir FIFA organizacijos viduje – dėl to penktadienį atsistatydino vienas iš prezidento patarėjų, o kitas pareiškė, jog G.Infantino planams nepritaria daugybė FIFA darbuotojų.
„Tai – vieno žmogaus projektas. Šis projektas neturėtų būti patvirtintas, o futbolo politiniai lyderiai turėtų paklausti savęs tinkamų klausimų ir priimti teisingus sprendimus“, – pareiškė FIFA vyriausiasis operacijų vadovas Kevinas Lamouras.
Manoma, kad ši situacija gali atsiliepti ir G.Infantino ateičiai – 2019 ir 2023 metais be konkurencijos perrinktas FIFA prezidentas, manyta, turėjo nesulaukti problemų ir kitų metų pradžioje numatytuose rinkimuose, bet dabar tikėtina, jog šveicaro nepopuliarumu mėgins pasinaudoti ir kiti kandidatai.