Europos futsal čempionatas Kaune: viskas, ką reikia žinoti

Gelbėjimosi ratas

Kaunas, Ryga, Liubliana – trys skirtingi temperamento būdai, trys skirtingi žiemos kvapai, trys skirtingos arenų šviesos.

Trečiadienį čempionato pirmasis akordas nuskambėjo Rygoje, ketvirtadienis dedikuotas Kaunui, o penktadienį pirmenybių verpetas įsuks į Liublianą – Slovėnijos sostinę, kuri galiausiai išgelbėjo ilgai nežinomybės rūke skendėjusį turnyrą.

Teisę organizuoti žemyno pirmenybes Lietuva ir Latvija gavo 2023-ųjų gruodžio 2-ąją, pranokę Belgijos, Prancūzijos ir Suomijos paraiškas, tačiau istorinė ambicija įstrigo nežinioje, kai atrankos varžybų etapą įveikė kaimyninės Baltarusijos atstovai.

Rusijos karą Ukrainoje palaikančios šalies atstovai netikėtai savo grupėje aplenkė dukart žemyno čempionę Italiją ir prasmuko į finalinį etapą.

Kadangi tiek Lietuvos, tiek Latvijos futbolo vadovai iš karto pranešė, kad nedraugiško kaimyno į savo šalį neįsileis ir juo labiau su juo nežais, UEFA vadovams teko mikliai kurpti planą B.

UEFA nuotr./Kauno „Žalgirio“ arena pasiruošus Europos čempionatui

Į pagalbą UEFA prezidentui Aleksandrui Čeferinui atėjo jo tautiečiai slovėnai. Nors „gelbėti“ turnyrą siūlėsi tie patys baltarusiai ir į turnyrą sensacingai nepapuolę Kazachstano atstovai, Europos futbolo galvos žvilgsnis pirmiausia nukrypo į savą kraštą ir Slovėnijos futbolo federacijos prezidentą Rade Mijatovičių.

Ši šalis jau rengė finalinį Europos čempionato etapą 2018-aisiais, tad sulaukus vyriausybės palaiminimo be didesnių problemų buvo pajėgi imtis iššūkio, bet mainais į „gelbėjimo ratą“ naujieji šeimininkai išsireikalavo ir dviejų grupių, ir visų svarbiausių finalinių kovų.

Lietuvai ir Latvijai liko po vieną savos komandos grupę ir po vieną ketvirtfinalio susitikimą.

Visgi tokiam scenarijui nei vieni, nei kiti pernelyg neprieštaravo, juolab, kad dar visai neseniai atrodė, kad čempionatas nei Lietuvoje, nei Latvijoje tikrai nevyks.

UEFA nuotr./Europos čempionato kamuolys

Lietuva – ypatingoje draugijoje

Tokiu atveju Europos čempionatas pirmą kartą istorijoje vyks ne vienoje šalyje. Lietuva išvis gali pasigirti būdama ypatingos kompanijos dalimi. Tik Ispanija ir Nyderlandai iki šios žiemos buvo vienintelės šalys, kurios buvo surengę tiek pasaulio, tiek Europos futsal pirmenybes.

Lietuva sėkmingai priėmė 2021-ųjų FIFA pasaulio futsal čempionatą ir būtent solidus organizacinis krikštas mūsiškiams atvėrė galimybę priimti ir šiemetinį turnyrą.

„Žalgirio“ arenoje tuomet vyko 22 mačai, tarp kurių atidarymo rungtynės ir lemiamos turnyro kovos. Kartu čempionatą priėmė Klaipėda ir Vilnius.

Jei esi įpratęs prie lauko futbolo „didžiojo“ ritmo, futsalas gali nustebinti kaip trumpas romanas, kuriame nėra tuščių puslapių: penki prieš penkis, du kėliniai po 20 minučių stabdant laiką, keitimai be pauzės, minimaliausia klaida dažnai kainuoja įvartį.

Būtent tai prieš penkerius metus savo kailiu planetos pirmenybėse pajuto ir Lietuvos rinktinė.

Ukrainiečio Yevheno Ryvkino treniruoti lietuviai rodė charakterį, bet grupės turnyre patyrė tris nesėkmes: 1:2 nusileidę Venesuelai, 0:3 Kazachstanui ir 2:6 Kosta Rikai.

Ne ką lengviau bus ir ateinančią savaitę Europos čempionate.

Lietuvos futsal rinktinė FIFA reitinge užima 77-ąją vietą ir tai yra prasčiausia pozicija tarp visų 16 pirmenybėse dalyvausiančių ekipų.

Latvija yra arčiausiai mūsų ir užima 52-ąją vietą. Įdomu tai, kad visai neseniai Čekijoje vykusiame kontroliniame mače lietuviai braliukus įveikė 4:1, bet kaimynai gali pasigirti gana sparčiai kylančiais klubiniais rezultatais – „Riga“ klubas šiemet pasiekė UEFA Čempionų lygos ketvirtfinalį, kuriame susitiks su titulą ginančiu „Palma“ klubu iš Ispanijos.

B grupėje mūsiškiai kovos su Čekija (17 FIFA reitingas), Armėnija (23) ir Ukraina (8).

Trys debiutantai ir naujas trofėjus

Šiemetinės pirmenybės turės tris debiutantes – Lietuvą, Latviją ir Armėniją.

Per trylika iki šiol vykusių turnyrų daugiausiai titulų turi Ispanija (7), o Portugalija laimėjo du pastaruosius turnyrus ir gins prieš ketverius metus Amsterdame iškovotą nugalėtojų titulą.

Futsalo, kuris neretai pavadinimas futbolo jaunesniuoju broliu, žemyno pirmenybės pradėtos rengti 1996-aisiais ir jose dalyvavo vos šešios rinktinės.

Sporto šakos populiarumas pradėjo augti po to, kai vis dažniau apie žaidimo salėje privalumus pradėjo kalbėti ryškiausios planetos futbolo žvaigždės. Neymaras, Lionelis Messi, Cristiano Ronaldo – dauguma jų vaikystėje futbolo stebuklus kūrė būtent mažose aikštelėse.

„Futsalas moko greitai mąstyti, judėti mažoje erdvėje
ir būti kūrybingam. Tai yra dalykai, kurie lieka su tavimi visą karjerą“, – yra pažymėjęs pasaulio čempionas Andresas Iniesta.

UEFA nuotr./Portugalijos salės futbolininkai gins titulą

Todėl nieko keisto, kad bėgant laikui Europos čempionato dalyvių skaičius augo ir dabar tai bus antrasis turnyras, turėsiantis 16 komandų.

Išaugo ne tik varžybų dydis ir prestižas, bet ir trofėjus. Šiemet pirmą kartą nugalėtojams bus įteikta naujo dizaino taurė. Masyvus laimikis sveria 13 kg, yra 70 cm aukščio, ant jo išgraviruoti 12 ankstesnių čempionų pavadinimai ir UEFA logotipas.

UEFA nuotr./Naujasis UEFA Euro futsal trofėjus

Lietuvių šansai

Pirmą kartą stipriausių žemyno komandų kompanijoje atsidūrusiems lietuviams bus sunku.

Nors kolektyvas bus kur kas labiau patyręs nei prieš penkerius metus pasaulio čempionate, į akis krenta vienas iškalbingas faktas.

Iki šiol Europos čempionato atrankose mūsiškiai yra žaidę su septyniomis šių pirmenybių dalyvėmis (Baltarusija, Prancūzija, Sakartvelu, Vengrija, Italija, Slovėnija ir Ispanija) ir pralaimėjo visus 12 susitikimų.

LFF nuotr./Lietuvos salės futbolo rinktinė

Visgi Lietuvos rinktinę jau antrą kartą treniruojantis brazilas Dentinho įsitikinęs, kad namų sienos gali padėti, o komandos žaidimo kreivė akivaizdžiai kyla į viršų.

„Žaidėjai puikiai supranta, ką reiškia finalinis turnyras, koks tai bus intensyvumas ir emocijos. Turėjome labai geras sąlygas pasiruošti čempionatui, o varžovus taip pat pažįstame ypač gerai. Tikiu, kad emocinis užtaisas mums padės, žaisime prieš savo šeimas „Žalgirio“ arenoje ir tai mums gali labai padėti. Jei demonstruosime geriausią futbolą, rezultatas nebus svarbus, bet mes labai norėtume patekti į ketvirtfinalį“, – prieš čempionato startą kalbėjo nuo 2024-ųjų rinktinę vėl treniruojantis brazilas.

LFF nuotr./Dentinho

Tarp 14 į rinktinę pakviestų žaidėjų, net dešimt (Vladimiras Deriandiajevas, Tomas Bučma, Edgaras Baranauskas, Artūras Juchno, Paulius Osauskas, Deividas Reimaris, Lukas Sendžikas, Benas Spietinis, Albertas Voskunovičius, Justinas Zagurskas) bus tie, kurie prieš penkerius metus žaidė pasaulio čempionate.

Bene didžiausia netektis – paskutiniame turnyre Čekijoje raumens traumą patyręs vartininkas Karolis Čirba.

Komandos lyderis ir ilgametis kapitonas Justinas Zagurskas taip pat nelinkęs iš anksto sudėti ginklų ir įsitikinęs, kad padedami savų sirgalių lietuviai gali nustebinti.

J.Zagurskas buvo vienas iš dviejų futbolininkų (kartu su Genaru Samsoniku), kurie prieš penkerius metus pasaulio čempionate sugebėjo įmušti įvartį, o tiksliau – 2.

„Mačas su čekais bus esminis, nes bus svarbu suvaldyti startinį jaudulį. Norėtųsi, kad tai nepakištų kojos, bet tikiu, kad viskas bus gerai. Svarbiausia yra gerai sužaisti kiekvieną mačą, o tikslas yra labai aiškus – norėtųsi išeiti iš grupės“, – treneriui antrino J.Zagurskas.

LFF nuotr./Justinas Zagurskas

Su pirmaisiais čempionato varžovai mūsiškiai žaidė visai neseniai Čekijoje vykusiame keturių komandų turnyre, kur užėmė antrąją vietą. Tuomet Čekija buvo stipresnė 6:3.

„Jaučiamės gerai, turime gerą grupę ir esame patenkinti, kad žaisime Kaune, tai gražus miestas. Finaliniame turnyre nėra silpnų varžovų, visos komandos vertos būti čia. Draugiškose rungtynėse demonstravome gerą formą ir kontroliniuose mačuose taip ir nebuvome nugalėti“, – prieš čempionato startą pažymėjo čekų strategas Marekas Kopecky.