Ji slypi Nepriklausomybės rūmų raudonose plytose, kur kadaise buvo ginčijamasi dėl laisvės, valstybės ir sakinių, galiausiai tapusių Amerikos pamatu. Ji juntama prie Laisvės varpo, įstrigusi tarp turistams skirtų magnetukų ir vandens buteliukų. Ji kyla garsiaisiais Rocky laiptais, kurių viršuje atvykėliai iškelia savo rankas taip, lyg būtų laimėję asmeninį finalą. Galiausiai ji nusileidžia į gatvę šalia cheesesteak kioskų – su kepamų svogūnų, mėsos ir tirpstančio sūrio kvapu, primindama, kad Filadelfijoje amerikietiškumas kartais turi ne „50 žvaigždžių“ vėliavos, o „sviestiniame“ popieriuje įvynioto karšto sumuštinio formą.
Bet šią vasarą istorija turi ir kitą garsą. Ji dunda metro bėgiais oranžine Broad Street linija į pietus vagonais, kuriuose vienas šalia kito stovi Ekvadoro sirgalius su geltonais marškinėliais, Dramblio Kaulo Kranto vėliava apsigaubęs vaikinas ir vietinis „Eagles“ gerbėjas, smalsiai nužiūrinėjantis šį pasaulio futbolo karnavalą, staiga užsukusį į jo kiemą.
