Šiuo metu 37-erių I.Spiridonovas rungtyniauja „Varhaug“ ekipoje ketvirtoje Norvegijos lygoje, tačiau vis dar priklauso „Bryne“ klubui, kuriame yra tapęs tikra legenda.
Vingiuota klaipėdiečio karjera aukščiausią tašką pasiekė pernai, kai vartų sargas simboliškai žengė į aikštę Norvegijos čempionate.
Briunė pagal gyventojų skaičių yra vos kiek didesnė nei mūsų Druskininkai, o futbolo ekipa čia yra tikras vietinių pasididžiavimas. Vietines vertybes puoselėja ir pati „Bryne“, geriausius rungtynių žaidėjus apdovanojanti komandą remiančių ūkininkų produkcija – kiaušiniais, kopūstais, pieno produktais ar net gyvu ėriuku.
„Deja, praėjusiame sezone iškritome į pirmą lygą. Pasirašiau naują kontraktą, planavau, kad liksiu antru komandos vartininku, konkuruojančiu dėl pagrindinio pozicijos, bet vadovai pasikvietė dar ir jauną norvegą iš „Viking“ klubo (Norvegijos čempiono, – past.).
Nenorėjau likti trečiuoju vartininku, tad sutarėme, kad nuomos pagrindais prisijungsiu prie vietinės „Varhaug“ ekipos. Visą savaitę treniruojuosi su „Bryne“, lygis išlieka aukštas, o savaitgalį žaidžiu „Varhaug“ komandoje, kuriai visai neblogai sekasi – kovojame dėl pakilimo aukštyn, – pastaraisiais karjeros vingiais dalinosi dar 2011-aisiais Lietuvą, po sunkios kelio traumos, palikęs I.Spiridonovas, žaidęs Gargždų „Bangoje“.
– „Bryne“ klube ne tik treniruojuosi, bet esu atsakingas ir už akademijos vartininkų ugdymą, tad veiklos tikrai netrūksta.“
2018-aisiais į Briunę persikraustęs I.Spiridonovas kiek prasilenkė su būtent čia futbolo pagrindus klojusia didžiausia norvegų žvaigžde E.Haalandu, tačiau neliko be bendrų prisiminimų ir treniruočių.
„Visas miestas yra tarsi jo kultas. Visur pilna Erlingo portretų, ant vieno namo yra milžiniškas, gal 50 metrų dydžio piešinys. Į Briunę dėl E.Haalando vyksta turistai, yra vietinis gidas, kuris vedžioja po stadioną, rūbines ir kitas vietas, kur prasidėjo Erlingo karjera. Atvykę čia iš karto suprasite, kad patekote į E.Haalando miestą, – pasakojo lietuvis.
– Ir pats Erlingas vasaromis sugrįžta į Briunę. Esu ir aš turėjęs kelias treniruotes su juo. Aišku, tada jis dar buvo jaunas, paprastas 17-metis. Pamenu, treniruotėse daug smūgiavo į mano ginamus vartus, o po jų priėjo ir padėkojo, sakydamas, kad jam buvo smagu, nes atrėmiau daug jo bandymų. Atsimenu, kad mūsų nuotrauką buvo išspausdinęs ir vietinis laikraštis. Deja, vėliau ieškojau, bet to kadro neberadau, tik vieną iš bendro apšilimo. Gal teks pakartoti, kai vėl susitiksime (šypteli).“
- E.Haalandas gimė Lidse 2000-aisiais, kur tuo metu „Leeds“ ekipoje žaidė tėtis Alfie Haalandas. Vis dėlto dar būdamas trejų jis kartu su šeima persikėlė į tėvų miestą Briunę, kur ir mokėsi futbolo paslapčių iki 2017-ųjų.
- Erlingo mama Gry Marita Braut buvo Norvegijos septynkovės čempionė, o ir pats E.Haalandas vaikystėje išbandė ne tik futbolą, bet ir rankinį, golfą, lengvąją atletiką. Skelbiama, kad būdamas 5-erių jis netgi pasiekė šuolio iš vietos pasaulio rekordą savo amžiaus grupėje (1,63 m). Būtent mamos garbei, žaisdamas rinktinėje, Erlingas ant nugaros turi abiejų savo tėvų pavardes – „Brautas Haalandas“.
Interviu portalui 15min I.Spiridonovas plačiau papasakojo apie tai, kas padėjo norvegams sugrįžti į futbolo elitą, kokią ekstazę išgyvena vikingų tauta, laukianti aštuntfinalio su Brazilija ir aiškiai įvardino, ko iš Norvegijos galėtų ir turėtų pasimokyti Lietuvos futbolas.
– Norvegijoje ne tik žaidžiate, bet dirbate ir treneriu – gal ir jūs jau prisidėjote prie vikingų sugrįžimo į ryškiausią futbolo sceną?
