Ant Dariaus ir Girėno stadiono vejos žengė Sakartvelas – komanda, kuri per pastaruosius metus iš futbolo periferijos iškilo į Europos dėmesio centrą.
Trenerio Willy Sagnolio sprendimas į Kauną atsivežti beveik visą ryškiausią sudėtį signalizavo aiškiai: tai gali būti draugiškos rungtynės tik formaliai. Aikštėje pasirodė vardai, kurie šiandien rezonuoja didžiausiose Europos arenose – Chviča Kvaracchelija, Giorgi Mamardašvilis, Giorgis Mikautadzė.
Žvaigždės padarė savo darbą. Sakartvelas laimėjo 2:0.
Lietuvai tai buvo daugiau nei dar vienas testas – priminimas, kad viena pergalė nekeičia bendro paveikslo.
Vyriausiojo trenerio Edgaro Jankausko auklėtiniams teko ne tik stabdyti individualų varžovų meistriškumą, bet ir atsakyti į kur kas sudėtingesnį klausimą – ar ši komanda iš tiesų žengė žingsnį į priekį, ar Moldova buvo tik trumpas atokvėpis sunkiame kelyje link tobulėjimo.
Kapitono raiščiu pasipuošusi „Paris Saint Germain“ žvaigždė Ch.Kvaracchelija išvedė savo komandą į aikštę, jau 3-ąją minutę davė meistriškumo pamokų, atlikęs fantastišką reidą kairiu kraštu ir su kamuoliu skuodė greičiau nei Vilius Armalas be jo, o viduryje kėlinio labai smagiai pykštelėjo baudos smūgį ir kamuolys atsimušė į virpstą.
Savų argumentų turėjo ir lietuviai. Pijus Širvys 17-ąją minutę atsidūrė vietoje ir laiku, tačiau iš kelių metrų šovė šalia vartų. Maždaug po dešimties minučių Motiejus Burba į panašią vietą nugabeno kamuolį pažeme dar kartą, tačiau tas pats P.Širvys kaire koja smūgiavo stipriai virš skersinio.
Pagal panašų scenarijų vyko ir antrasis kėlinys, kol galiausiai viską lėmė smulkmenos, o tiksliau – individualus meistriškumas. Po Justo Lasicko smūgio savo talentą teko demonstruoti G.Mamardašviliui, o kai atrodė, kad viskas artėja link nulinių lygiųjų, šeimininkai gavo apmaudų niuksą. Į baudos aikštelę įbėgęs G.Mikautadzė užsikirto kamuolį prieš V.Armalą, tačiau iš toli atskuodęs P.Širvys be ceremonijų tiesiomis kojomis nušienavo kartvelą ir tokiu būdu uždirbo vieną kvailiausių baudinių. Jį pats realizuoti ėmęsis „Villarreal“ puolėjas šansų Edvinui Gertmonui nepaliko.
84-ąją minutę kartvelų greitis buvo konvertuotas į antrąjį įvartį, o atakos smaigalyje atsidūręs G.Mikautadzė įformino dublį.
Meistriškumo pamoka, po kurios 7726 stadioną apsilankiusiems sirgaliams vėl sunkiai teko ieškoti pozityvumo grūdo.
„Vienintelis dalykas, tačiau jis yra svarbiausias, kad mums nepavyko pasiekti teigiamo rezultato. Žaidėme prieš labai rimtą komandą, tačiau jai beveik niekuo nenusileidome – taip, jie buvo techniškesni, turi geresnius atlikėjus, kurie kol kas žaidžia aukštesniame lygyje ir daro skirtumą bei deda galutinius taškus. Tačiau bendrai turinys mane tenkino – buvome labai geri dvikovose ir jiems nenusileidome, gerai laikėmės žaidimo plano, solidžiai neutralizavome jų pavojingiausią žaidėją, kai reikėjo kentėjome. Užtektinai sukūrėme ir progų, kad įmuštume bent vieną įvartį, tačiau aišku, kad padarėme ir klaidų, kuriose, deja, virto įvarčiais“, – dvikovą apibendrino Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas.
Strategas neslėpė, kad rungtynių baigtį iš esmės nulėmė baudinys, kurio tikrai buvo galima išvengti.
„Labai apmaudu, nes iki tol žaidėme solidžiai. Galvojome, kaip aštrinti, ieškojome kelių prie varžovų vartų ir tikėjome, kad tą įvartį galiausiai subrandinsime, tačiau... Kai žaidi su aukšto lygio komandomis taip ir nutinka – Sakartvelas ir yra tokia komanda, kuri labai kokybiškai kontratakuoja, turi greitus žaidėjus. Iš to didelio noro padarėme perteklinį veiksmą, kurio nesinorėjo. Tačiau tai įvyko iš didelės aistros, kartais širdis paima viršų prieš galvą. Atsitiko kaip atsitiko. Norėjosi geresnio rezultato, bet mūsų pagrindinis tikslas yra kuo geriau paruošti komandą ateinančioms Baltijos taurės kovoms, sustiprinti žaidėjų ryšius. Tikiu, kad būdami tokia brandi komanda mes galime tą taurę pagaliau parsivežti į Lietuvą“, – kalbėjo E.Jankauskas.
Trenerio nuomone, nėra teisinga, kai kontroliniai mačai kartais pavadinami draugiškomis dvikovomis.
„Pavadinimas draugiškos čia tikrai netinka. Tai buvo kontrolinis mačas, kuriame akivaizdžiai matėsi, ko siekia abi komandos. Rezultatas buvo labai svarbus tiek jiems, tiek mums. Dvikovos buvo kietos, niekas savęs nesaugojo. Jų lyderis irgi buvo labai nepatenkintas gavęs tokią priežiūrą. Niekas nenorėjo niekam nusileisti ir man svarbiausia, kad nenusileidome nė viename komponente, išskyrus tuos įvarčius. Pagal atsidavimą ir norą tai buvo geros rungtynės“, – teigė strategas.
Pačioje mačo pabaigoje antrą geltoną kortelę gavo ir aikštę buvo priverstas palikti komandos lyderis Gvidas Gineitis, tačiau E.Jankauskas šio fakto visai nesureikšmino.
„Žinom, kad kortelės kontroliniuose mačuose nenusikelia į oficialias dvikovas. Gvidas tą tikrai žinojo ir eliminavo pavojų, buvo likę tik dešimt sekundžių“, – aiškino strategas.
Sakartvelo rinktinės kapitonas ir PSG žvaigždė Ch.Kvaracchelija žaidė be keitimo. Paklaustas, ar toks oponento Willy Sagnolio sprendimas nenustebino, E.Jankauskas vėl grįžo prie dvikovos svarbos.
„Tvarkėmės tikrai neblogai. Žinant jo kokybę ir lygį, jis sukūrė tikrai per mažai. Manau, kad pats tikėjosi daugiau, bet turėjome labai gerą planą ir jis puikiai veikė. Visgi reikia pažymėti, kad tai nėra vieno žaidėjo komanda. Emociškai rungtynių pabaigoje Kvaracchelija jau kiek pakriko, ginčijosi su mūsų futbolininkais ir teisėju. Kad jis žais visą mačą, nenustebino – visi žinojome, kokioje serijoje Sakartvelo rinktinė prieš šį mačą buvo – jie nebuvo laimėję šešių mačų paeiliui, tad akivaizdu, kad jautė įtampą ir niekas apie žaidėjų tausojimą negalvojo. Jų tikslas buvo pergalė bet kokia kaina ir tą pamatėme“, – apibendrino E.Jankauskas.
