Kovo mėnesį atranką į 2026 m. pasaulio čempionatą pradėję lietuviai per du susitikimus sukrapštė tašką. Iš pradžių mūsiškiai pagirtinai kovojo Varšuvoje, bet krito prieš Lenkiją 0:1 po vėlyvo Roberto Lewandowski įvarčio, o po kelių dienų pasiekė kovingas lygiąsias 2:2 prieš Suomiją.
| + | = | - | Tšk. | Įv. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1. | Lenkija | 2 | 0 | 0 | 6 | 3:0 |
| 2. | Suomija | 1 | 1 | 0 | 4 | 3:2 |
| 3. | Lietuva | 0 | 1 | 1 | 1 | 2:3 |
| 4. | Nyderlandai | 0 | 0 | 0 | 0 | 0:0 |
| 5. | Malta | 0 | 0 | 2 | 0 | 0:3 |
Akistata su Malta jų laukia birželio 7-ąją, o grupėje dar rungtyniauja ir Nyderlandų rinktinė, prieš kurią abu susitikimus mūsiškiai žais rudenį.
Birželio 10-ąją Lietuva žais prieš 21-ąją vietą pasaulio reitinge užimančią Daniją kontrolinėse rungtynėse.
Po ilgokų pertraukų į rinktinę sugrįš Džiugas Bartkus, Tomas Švedkauskas, Gratas Sirgėdas bei Deividas Šešplaukis.
Dž.Bartkus, G.Sirgėdas ir D.Šešplaukis rinktinei neatstovavo nuo 2023-iųjų, T.Švedkauskas – net nuo 2021-ųjų.
Rinktinėje išvysime ir „TOPsport A lygoje“ įvarčius mušantį 19-metį Romualdą Jansoną. Iš Vilniaus „Žalgirio“ į „Kauno Žalgirį“ persikėlęs puolėjas pernai jau debiutavo rinktinėje, o šiemet yra įmušęs jau 6 įvarčius ir dalinasi rezultatyviausio žaidėjo statusu Lietuvos čempionate.
Taip pat iš Japonijos atvyks Vykintas Slivka, prisijungs ir po traumos pagijęs Modestas Vorobjovas.
Stovykloje bus ir Čekijos taurės laimėtoju tapęs Artūras Dolžnikovas, Slovėnijos čempionas Justas Lasickas bei Slovėnijos taurės laimėtojas Artemijus Tutyškinas.
Sunkią kelio traumą, patirtą Lietuvos rinktinės akistatoje su Suomija, vis dar gydosi Armandas Kučys, susižeidęs yra ir įvarčius Armėnijoje mušęs Matas Vareika. Nepaisant ką tik patirtos traumos, į rinktinės stovyklą atvyks pagrindinis komandos vartininkas Edvinas Gertmonas, gynęs lietuvių vartus pastarosiose 10 rungtynių iš eilės.
Lietuviai akistatoje Maltoje sieks nutraukti nelaimėtų rungtynių seriją – oficialiuose mačuose mūsiškiai pergalės neiškovojo aštuoneriose, o įskaitant ir neoficialius susitikimus – devyneriose rungtynėse.
„Kaip visada, mes ruošiamės pirmiausia gerai žaisti. Gerai žaisti, vykdyti tai, ką reikia daryti aikštėje. Esame gerai išstudijavę, išanalizavę, išrakinėję mūsų pirmuosius priešininkus (Maltą – past.). Tikrai būsime gerai pasiruošę, – žadėjo E.Jankauskas.
– Kokia tai yra komanda? Kas mažiau stebėjo ir matė, tai pagrindinis tos rinktinės lozungas ir šūkis, kuriuo jie pasitinka varžovus prie stadiono, tai „maža šalis, dideli kamuoliai“, tiesiogiai išvertus iš anglų kalbos. Tas labai aiškiai matosi aikštėje: kovinga, fiziška, labai vyriška komanda, kuri savo trūkumus stengiasi kompensuoti kovingumu. Turime būti pasiruošę fizinei priešpriešai. Manau, kad bus dviejų panašių jėgų susidūrimas. Šitoje dvikovoje laimės ta jėga, kuri susidūrus su panašia jėga, sustiprės arba išliks panaši, kol priešininkas pasiduoda. Mūsų laukia toks rungtynių scenarijus.“
– Edvinas Gertmonas ir Manfredas Ruzgis buvo patyrę traumas. Kokios jų situacijos?
– Taip, Gertmonas patyrė traumą. Bet ji nėra tokia baisi, kaip atrodė iš pradžių. Tai mažas raumens plyšimas, bet jis jau čia, gydosi, kiekvieną dieną turi procedūras ir labai tikimės, kad bus sveikas. Su Ruzgiu viskas gerai. Sezoną jis baigė gana seniai, prieš mėnesį, bet jų komanda buvo kartu, treniravosi, žaidė draugiškas rungtynes ir išliko reikiamame ritme.
– Po ilgokos pertraukos į rinktinę sugrįžo Džiugas Bartkus ir Tomas Švedkauskas. Kas tai lėmė?
– Pirmiausia, lėmė Gertmono trauma. Iš pradžių atrodė, kad ta trauma bus labai rimta. Manau, šiose rungtynėse pirmas kriterijus vartininkui mums bus patirtis. Džiugas turėjo nuostabų sezoną Saudo Arabijoje.
– Ar jaučiate, kad būsite favoritai rungtynėse su Malta?
– Aš net negalvojau, ar jaučiamės. Jaučiu, kad turime ir privalome labai gerai sužaisti – taip, kaip žaidėme Lenkijoje, taip, kaip žaidėme valandą su Suomija. Turime tęsti savo braižą, susitarimus, likti tvirta, stipri komanda netgi kai išgyvename sunkius momentus, kas nutiko per rungtynes su Suomija. Atrodė, kad per pirmas 30 minučių susitiko dvi skirtingos lygio komandos. Tačiau radome savyje jėgų išstovėti, nepasiduoti. Turime tęsti, kad šitos savybės būtų matomos aikštėje, kad žiūrovai neprarastų tikėjimo matydami sunkesnes atkarpas. Po jų turi ateiti šviesesnės minutės, kuomet atsitiesiame, surandame savo momentų. Tas mentalinis, psichologinis tvirtumas. Tai vienos pagrindinių savybių, be kurių šiame lygyje nebūtų ką veikti.
Be abejo, tikslas yra pergalė.
– Ar rungtynėse su Malta tenkintų taškas, ar tikslas bus tik pergalė?
– Be abejo, tikslas yra pergalė. Galbūt lengva būtų prognozuoti žiūrint į reitingus ar kitus kriterijus sprendžiant, kas yra favoritai. Bet galiu garantuoti, kad ten bus sunku. Ten buvau, stebėjau jų vietinį čempionatą. Mano nuomone, jis nenusileidžia A lygai. Jie turi gerus užsieniečius, vietinių žaidėjų žaidžia daugiau nei A lygoje. Jie žais namie, jiems tai bus geriausia galimybė iškovoti taškus.
Šalia to pirmojo šūkio yra ir mažesnis: „Sveiki atvykę į pragarą“. Manau, kad jie bandys tą pragarą mums sukurti su žiūrovų pagalba. Nuteiksime mūsų žaidėjus, kad mūsų laukia labai sunki, fiziška dvikova.
– Turite patirties ruošiantis prieš Maltą, nes treniravote rinktinę prieš šią komandą ir 2016 bei 2017 metais (Lietuva namuose laimėjo 2:0, o išvykoje sužaidė lygiosiomis 1:1). Ar stipriai pasikeitęs Maltos rinktinės veidas?
– Manyčiau, kad ji pajėgesnė. Aišku, sunku tai įvertinti. Pirmos rungtynės su jais baigėsi 1:1, bet veidas pasikeitęs, braižas pasikeitęs, juolab, kad naujas treneris buvo tik dvejose rungtynėse. Su trenerio naujomis idėjomis komanda keičiasi. Yra ir silpnesnių vietų, nežinau, ar jie bandys užlopyti. Pastarosiose rungtynėse su Lenkija per paskutines 30 minučių jie pakeitė žaidėjų išdėstymą. Lieka klaustukų, kaip jie žais. Žinome, kur yra kelios silpnesnės vietos, kurias privalome išnaudoti. Savo sąrašą formavome pagal žaidėjus, kurie turi tas savybes, kad galėtų išnaudoti priešininkų silpnąsias vietas. Nors yra žaidėjų, kurie senokai baigė čempionatus arba tik atsigauna po traumų, tikiu, kad pasiruošimas bus geras.
– Kokius žaidėjus norėjote įtraukti, bet situacija neleido?
– Situacija neleidžia įtraukti Kučio. Tai – vieną įsimintiniausių, geriausių sezonų turėjęs žaidėjas, bet gavęs sunkią traumą. Taip pat Vareika, kuris buvo įgavęs gerą formą, įvarčius mušė, buvo labai aštrus, bet, deja, patyrė traumą. Giedriaus Matulevičiaus kol kas nėra, nes per vėlai atsigavo.
Yra naujų veidų, sugrįžusių po pertraukų, sunkių traumų. Šešplaukis yra geroje formoje, taip pat Rokas Lekiatas, Gratas Sirgėdas. Šie žaidėjai turės tinkamai pavaduoti ir galbūt užsitikrinti vietą rinktinėje ateityje.
– Ar teko kalbėti su Armandu, kaip jo reabilitacija?
– Viskas gerai. Buvo atlikta operacija geroje klinikoje. Dabar laukia ilgas atstatomasis periodas, kuris turi trukti bene 6-8 mėnesius. Visi bandysime palaikyti Armandą, kad jis neprarastų motyvacijos. Tikiu, kad jis grįš į aikštę ir galbūt net grįš dar stipresnis.
– Kalbant apie puolėjo klausimą nesant A.Kučiui, matome, kad įtraukėte M.Ruzgį ir R.Jansoną. Kaip planuojate kamšyti tą spragą ir ar buvo svarstymų į rinktinę įtraukti „Serie B“ turnyre penkis mačus sužaidusį Edgarą Dubicką?
– Tie žaidėjai jau yra patikrinti. Dar yra tokie žaidėjai kaip (Meinardas) Mikulėnas, Nauris Petkevičius, kuriuos taip pat svarstėme. Viskas atsimuša į tai, ką jie atlieka aikštėje, kiek ir kaip jie žaidė, kokie buvo paskutinėse rinktinės stovyklose, kiek davė naudos, kaip įsiliejo į kolektyvą. Šie kriterijai ir lemia galutinį sąrašo pasirinkimą.
Dėl Edgaro Dubicko, tai šiek tiek per mažai jis žaidė. Aišku, tai „Serie B“, bet jei pažiūrėtume į minutes, norėtųsi daugiau matyti jo. Iš to, kiek žaidė, dar trūksta.
Suprasti akimirksniu
- E.Dubickas kvietimų į rinktinę nebesulaukė nacionalinę komandą dar treniruojant Valdui Ivanauskui, kai tuometis rinktinės strategas užpyko dėl puolėjo atsisakymo atvažiuoti į stovyklą. „Gali būti, kad praėjusiais metais kažkada buvo jo paskutinės rungtynės (rinktinėje)“, – prieš trejus metus griežtai sakė tuometis rinktinės vairininkas.
– Dar vienas žaidėjas iš Italijos, 19-metis Motiejus Šapola pasirašė naują sutartį su į „Serie A“ grįžtančiu „Pisos“ klubu. Kokios šito jaunuolio perspektyvos ir kiek toli jis nuo rinktinės slenksčio?
– Jau pasirašė, reiškia, per duris jau užėjo. O toliau priklausys nuo jo paties, nuo to, kaip praeis adaptacinis periodas, kaip jis atlaikys konkurenciją, kuri, neabejoju, yra didelė. Bet svarbiausias žingsnis jau padarytas, jis jau ten, užėjęs, dabar beliko įrodyti, kad yra vertas ten būti.
Žinau, kad su jo charakteriu, atsinešimu į futbolą, mažai abejonių, kad bus kažkokių problemų. Tai tik laiko klausimas ir tikimės, kad kuo greičiau pamatysime dar vieną žaidėją aukščiausioje Italijos lygoje.
– Vykinto Slivkos komandos (Tosu „Sagan“ iš Japonijos antros lygos) laukia rungtynės kitą dieną (birželio 11 d.) po jūsų draugiško mačo su Danija (birželio 10 d.). Koks yra planas su šiuo saugu, ar jis išbus visą rinktinės stovyklą?
– Mes nežiūrime, kas bus po mūsų stovyklos. Aš žinau, kad Vykintas labai norėjo atvykti. Parankiai susidėliojo jų tvarkaraštis, kad bus pauzė per rinktinės rungtynes. Jeigu rungtynės bus kitą dieną po mūsų rungtynių, tai galbūt ir nespės. Bet kažką reikės aukoti. Jeigu Vykinto paklausime, ką jis norėtų aukoti, tai manau, kad klube rungtynių yra daugiau ir vienas praleisti dideles bėdos nebus. O rinktinėje sužaisti su tokiu priešininku visi futbolininkai svajoja ir tokia proga norėtų pasinaudoti.
Žinome, su kokia rinktine žaisime. Pažiūrėjome, kad bet kuris vienas žaidėjas kainuoja daugiau nei mūsų visa rinktinė
– Su kokiu planu vyksite į Daniją – suteikti šansus tiems, kurie nežais Maltoje, ar sieksite teigiamo rezultato su pagrindiniais žaidėjais?
– Mes turime apsvarstę keletą scenarijų, kaip elgtis, bet aš nelabai norėčiau apie tai kalbėti, daugiau energijos tam skirti. Mūsų pagrindinės rungtynės yra Maltoje, o kitoms rungtynėms daugiau padiktuos situacija, kas įvyks pirmose rungtynėse, kokios bus pasekmės, netektys, nuovargis. Žinome, su kokia rinktine žaisime. Pažiūrėjome, kad bet kuris vienas žaidėjas kainuoja daugiau nei mūsų visa rinktinė (juokiasi). Tokioms rungtynėms, ko gero, mažiau reikia ruoštis. Tu žinai, kad tie žaidėjai moka, žino viską, o kažkokios taktinės detalės, mes spėsime jas žaidėjams parodyti, jie spės įsisavinti ir kiek įmanoma teorinę pusę supažindinsime.
Tai bus įdomus testas, egzaminas žaidėjams – savotiškas realybės patikrinimas, kur mes esame, koks mūsų skirtumas nuo aukščiausio lygio, ar įmanoma jį pasiekti, kiek trūksta. Turėtų būti informatyvios rungtynės.
– Lietuva su Danija žaidė labai seniai, 1992 ir 1993 metais. Jūs tada nerungtyniavote, bet jau kabinotės į aukščiausią lygį. Ar turite prisiminimų iš tų rungtynių su tuomečiais Europos čempionais (Lietuva namuose pasiekė lygiąsias 0:0, o svečiuose pralaimėjo 0:4)?
– Turiu atsiminimų. Tai buvo rungtynės „Žalgirio“ stadione, pasibaigusios 0:0. Danai neįmušė 11 m baudinio, (Valdemaras) Martinkėnas atlaikė tą baudinį. Atsimenu, kad buvo pilnas stadionas, gera atmosfera, bet tais laikais man labiausiai imponavo broliai Laudrupai. Man atrodo, tik vienas žaidė – Brianas. Tais laikais išsiskyrė vienas, du, gal trys žaidėjai, bet dabar Danijos rinktinėje tiesiog žvaigždžių rinkinys. Nemanau, kad reikia per daug stresuoti, kažko bijoti, bet bus puiki, informacinė proga suprasti, koks yra tas skirtumas. Jeigu jis yra, galbūt jo nesijaus – aš labai tikiuosi (šypsosi).
– Jau po poros dienų laukia intriguojantis Čempionų lygos finalas tarp „Paris Saint-Germain“ ir Milano „Inter“. Už ką sirgsite ir kokį rezultatą prognozuojate Miunchene?
– Manau, kad šitose rungtynėse sunku būtų surasti favoritą. Abi komandos vertos ten būti. Jos praėjo tą sunkiausią kelią, kur reikėjo išmetinėti visus kozirius, ir prisikasė iki finalo. Kas nugalės? Labai nemėgstu tų spėlionių, bet, mano manymu, prancūzai jau senokai yra laimėję ir manau, kad šita komanda laimės.
