Turo rungtynės. Nors televizijos transliacijai šįkart buvo pasirinktas susitikimas tarp Gargždų „Bangos“ ir Panevėžio „Ekrano“ vienuolikių, tačiau didžiausios aistros virė ne ten. Taip, veiksmas visgi vyko Gargžduose, tačiau penktadienį ten šeimininkavo „Atlanto“ ekipa. Klaipėdiečiai, kurie iki tol buvo iškovoję pergales prieš Marijampolės „Sūduvą“ ir Vilniaus „Žalgirį“, susikovė su svečiais iš Šiaulių. Pastarieji iki šios dvikovos savo sąskaitoje teturėjo dvi lygiąsias ir vos vieną įvartį, ir tą pelnytą nuo 11 metrų žymės. Šios rungtynės įrodė, kad ir A lygos susitikimai gali būti įdomūs, o pagrindiniai viso to ingredientai yra ne tik gražūs įvarčiai, tačiau ir kieta, atkakli, bekompromisė kova. Be to, dvigubai įdomiau, jei rungtynių baigtis sprendžiasi paskutinėmis minutėmis. Būtent tą ir matėme penktadienio dvikovoje.
Turo treneris. Šįkart didžiausių komplimentų vertas Tomas Kančelskis. Taip, dvikovoje su „Atlantu“ jis neišrado dviračio, nepadarė kažkokių stebuklų. Tačiau panašu, kad šiauliečių strategas išanalizavo paskutiniąsias klaipėdiečių rungtynes su Vilniaus „Žalgiriu“ ir pasimokė iš vilniečių klaidų. „Atlanto“ vienuolikės gynybos linija pasižymi puikia kova antrajame aukšte ir vilniečių puolimas praėjusiame ture strigo būtent dėl to, kad jie tarsi iš anksto nustatytos programos pakeisti nesugebantys robotai nuolat bergždžiai siųsdavo tolimus ilgus perdavimus į priekį. Visa tai – lengvas grobis tiek Kazimierui Gnedojui, tiek Edgarui Žarskiui, tiek jų kolegoms. Vis tik situacija keičiasi, kai žaidimas vyksta ant žemės. Čia „Atlanto“ gynėjai paskui vikresnius oponentų puolamosios grandies žaidėjus spėja jau toli gražu ne visada. Šiauliečiai, o ypač Georgė Alaverdašvilis tuo puikiai pasinaudojo. Visi trys įvarčiai buvo sukurti situacijose, kai šiauliečių žaidėjai pasirodė vikresni ir greitesni už oponentų gynėjus.
Turo žaidėjas. Komandinėse sporto šakose dažnai girdime posakį „vienas lauke ne karys“. Vis tik net ir čia vienas žaidėjas gali daug ką pakeisti. Tuo įsitikinome stebėdami „Šiaulių“ rungtynes. Šios komandos puolimas prisijungus G.Alaverdašviliui tapo žymiai aštresnis ir pavojingesnis. Praėjusio turo rungtynėse su „Žalgiriu“ šiauliečiai apskritai nė karto nesmūgiavo į vartų plotą, tuo tarpu dvikovoje su „Atlantu“ buvo pelnyti net trys įvarčiai – du iš jų „Šiaulių“ naujoko sąskaitoje. Iš viso šiauliečiai penktadienį vartų link smūgiavo 11 kartų, o G.Alaverdašvilis atliko 7 smūgius. Iš „Kruojos“ prieš šį turą į Šiaulius perėjęs gruzinas įrodė, kad geram žaidėjui daug laiko priprasti naujoje komandoje nereikia. Po praėjusio sezono netekę rekordininko Artūro Rimkevičiaus, šiauliečiai atrodo rado ne ką prastesnę pamainą jam. Jei artimiausiu metu įsižais ir kartą penktadienį pasižymėjęs Niko Tokičius, geltonai-juodų atakos smaigalys bus itin pavojingas.
Į geriausių šio turo žaidėjų kompaniją drąsiai būtų galima įrašyti ir ekranietį Vitalijų Kavaliauską. Jo įvartis ir rezultatyvus perdavimas dvikovoje su „Banga“ leido panevėžiečiams likti vienintele taškų kol kas nepraradusia vienuolike.
Turo įvartis. Dėl skonio, kaip sakoma, nesiginčijama, tačiau pats asmeniškai rinkčiausi tarp Andriaus Bartkaus ir G.Alaverdašvilio baudos smūgių. Pirmasis penktadienio dvikovoje tolimą baudos smūgį realizavo klaipėdietis, tačiau G.Alaverdašvilis nusprendė įrodyti, kad puikia toliašaude artilerija pasižymi ne tik A.Bartkus. Jau dabar drąsiai galime teigti, kad abiejų šių žaidėjų tolimi šūviai puikuosis gražiausių šio sezono įvarčių vaizdo klipe.
Farai. Ši laida pastaruoju metu yra pati populiariausia tarp futbolo sirgalių. Priežastis aiški – neseniai įvykęs policijos ir Gargždų „Bangos“ fanų konfliktas. Sirgaliai dėl incidento apkaltino pareigūnus, kurie esą specialiai išprovokavo konfliktą, kad kartu buvusi laidos kūrybinė grupė turėtų ką nufilmuoti. Pareigūnai savo ruožtu pateikia kitokią įvykio versiją. „Farai meluoja geriau“ – toks užrašas, penktadienį besipuikavęs ant „Šiaulių“ sirgalių plakato, rodo, kad kitų ekipų fanai yra labiau linkę tikėti ne pareigūnų, o savo kolegų iš Gargždų versija. „Farai, kada laida apie mus?“ – su tokiais užrašais į savaitgalio rungtynes rinkosi ir kitų vienuolikių ultros.
LRT. Jei šios televizijos programoje numatyta futbolo rungtynių transliacija, tai dar nereiškia, kad ją iš tikro matysite, byloja liaudies išmintis. Savaitės viduryje LRT žadėjo transliuoti Albanijos ir Lietuvos rinktinių draugišką susitikimą. Tai, ką su smarkiu vėlavimu išvydome savo kompiuterių ekranuose, vargiai galima buvo pavadinti transliacija. Veikiau tai buvo panašu į ekrane besikeičiančias nuotraukas. Komentatoriumi taipogi pasirūpinta nebuvo. Panašu, kad transliacija surengta tik dėl akių, t.y. siekiant užsidėti pliusiuką.
„Lietuvos futbolui rekordinės – šešios kameros, šiuolaikiška trimatė kompiuterinė grafika, karšti interviu su žaidėjais ir treneriais“ – štai tokie pažadai sklandė prieš šeštadienio rungtynes tarp „Bangos“ ir „Ekrano“. Sveikintina ir gražu. Vis tik dėl kažkokių mistinių techninių nesklandumų futbolo fanai išvydo tik antrąjį kėlinį, o pirmojoje mačo dalyje galėjo susipažinti arba prisiminti kompozitoriaus Algimanto Raudonikio kūrybą. Belieka tik palinkėti, kad tokių trikdžių ateityje nebebūtų.
Pragmatizmas. Panašu, kad tai yra filosofija, kuria vadovaujasi šalies čempionai iš Panevėžio. Taip, rungtynės su „Banga“ tikrai turėjo nuvilti tuos, kuriems futbole rūpi tik estetika. Grožio ten buvo mažai, o panevėžiečių pergalė buvo darbinė. Tačiau, kaip sakoma, nugalėtojai neteisiami, o šioje situacijoje svarbiausia yra trys taškai. Auksas čempionato gale yra skiriamas ne už įmuštų įvarčių skaičių, ne už žaidimo grožį, o už surinktus taškus. Savo ruožtu surinktų taškų nelemia nė kokios tai ekspertų žiuri vertinimai, nė žiūrovų skambučiai trumpaisiais numeriais.
Įpėdinis. „Ekrano“ vartininko Tado Kaunecko pečius yra užgulusi didžiulė atsakomybė sėkmingai pakeisti šiuo metu Lenkijoje stebuklus demonstruojantį Emilijų Zubą. Tadas susilaukė kritikos po rungtynių su Pakruojo „Kruoja“, o draugišką mačą su Daugpilio „Daugava“ jis veikiausiai stengiasi pamiršti kuo greičiau. Pastarąją savaitę oficialus „Ekrano“ profilis „Facebook“ socialiniame tinkle knibždėjo emocijoms pasidavusių sirgalių raginimais kuo greičiau ieškotis naujo vartininko. Priešingu atveju apie auksą esą galima tik svajoti. Vis tik dvikovoje su „Banga“ T.Kauneckas sugebėjo išlaikyti savo vartus sausus, nors darbo, tiesa, daug ir neturėjo. Belieka viltis, kad sėkmingos rungtynės pridės šiam žaidėjui daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, o ir sirgaliai Tadui taps šiek tiek pakantesni.
Muša gynėjai. Užteks būti antriems, laikas imti auksą – tokius tikslus šį sezoną deklaruoja Vilniaus „Žalgiris“. Vis tik šios komandos žaidimas kol kas čempioniškai tikrai neatrodo. Trejos rungtynės, pralaimėjimas namuose „Atlantui“ ir tik trys pelnyti įvarčiai. Beje, du iš jų pelnė gynėjai. Vilniečiai turi ne juokais susirūpinti, nes paleisti pagrindinius konkurentus į priekį yra žymiai lengviau nei paskui juos pasivyti. Apie tai byloja ir praėjęs A lygos sezonas.
Sanatorija uždaryta? Pastaruosius kelis sezonus Marijampolės „Sūduvos“ komanda užkulisiuose ironiškai būdavo pravardžiuojama sanatorija. Komandai netrūkdavo gerų žaidėjų, sąlygos tiek rungtyniauti, tiek rengtis rungtynėms yra pačios geriausios visoje Lietuvoje. Tačiau Marijampolės ekipai kovose aiškiai stigdavo ugnelės, o kartais susidarydavo įspūdis, kad vienuolika aikštėje lakstančių futbolininkų tėra lažą atliekantys baudžiauninkai. Prieš šį sezoną komandą sukrėtė ryškios permainos. Kol kas sunku pasakyti, ar jos vienareikšmiškai išeis į naudą. Marijampoliečių žaidimas banguoja, tačiau šeštadienio mačas su „Dainava“, o ypač antrasis šio susitikimo kėlinys, parodė, kad veteranus pakeitęs jaunimas ir atvykę legionieriai potencialo, o svarbiausiai noro kovoti tikrai nestokoja.
Žiema. „Štai laukiau pavasario atostogų, o sulaukiau dar vienų žiemos atostogų“ – taip neseniai juokavo viena kolegė. Juokas juokais, tačiau gamtos išdaigos futbolininkams kiša koją. Bene labiausiai nuskriausti šiuo atveju yra Alytaus „Dainavos“ futbolininkai, kurie dėl atšiaurių oro sąlygų buvo priversti treniruotis salėje. Galbūt dėl to alytiškiai taip graudžiai atrodė rungtynėse su „Sūduva“, ypač antrajame jų kėlinyje. Be geros praktikos mūšio nelaimėsi, toks šios istorijos moralas.
Be to, įdomu ir tai, kada oro sąlygos leis ne tik Alytaus „Dainavai“, tačiau ir Klaipėdos „Atlantui“ ar Pakruojo „Kruojai“ grįžti rungtyniauti namo. Kaip ten bebūtų, žaisti namų rungtynes svečioje aikštėje, o ne savų sirgalių akivaizdoje tikrai nėra pliusas.
Pažadais sotus nebūsi. Jei dauguma A lygos ekipų iki kovo 31 dienos dar skubėjo atlikti paskutinius sudėčių papildymus, tai visiška nežinia tvyrojo Pakruojo „Kruojos“ ekipoje, kuri pastaruoju metu netgi nesitreniruoja kartu. Savaitgalį buvo pranešta, kad tik pažadais apie atlyginimus maitinti ekipos legionieriai už paskutinius centus yra priversti maitintis batonu ir pigia užtepėle. Rodos tokios patirties ekipos legionieriams buvo per akis ir jie nusprendė palikti komandą. Tad skambūs pažadai apie solidžius investuotojus pastaruoju metu bliūkšta, o kuluaruose vis garsiau kalbama, ar „Kruojos“ laivas šį sezoną nenuskęs greičiau nei kad pernai paskendo Vilniaus REO?
