Futbolas smarkiai apkrauna kūną – tai niekam nėra paslaptis. Daug bėgiojant ima džiūti burna, prakaituojama. Futbolininkai tikrai atsigeria, tačiau daug vandens gerti negali, nes tai juos apsunkina. Žinote tą jausmą, kai išgeriate porą stiklinių vandens ir jaučiatės nelabai maloniai? Atsigėrę vandens futbolininkai taptų pastebimai lėtesni. Todėl jie dažnai skalaujasi burną. Taip kūnas tarsi apgaunamas ir šiek tiek drėgmės į jį tikrai patenka, o ir nemalonus skonis iš burnos bent trumpam dingsta.
Tačiau futbolininkai dažnai burnas skalauja ne šiaip vandeniu, o angliavandenių tirpalu. Tai – sena sportininkų gudrybė. Angliavandeniai, kaip žinote, suteikia kūnui energijos. Kai receptoriai burnoje pajunta angliavandenių tirpalą, į smegenis nukeliauja signalas, kuris nurodo, kad kūnas tuoj įgaus naujų energijos šaltinių. Tik realiai jų neįgyjama, nes tas tirpalas išspjaunamas lauk. Raumenys ima efektyviau naudoti energiją, vildamiesi, kad pastiprinimas jau pakeliui į skrandį ir sportininkas gali greičiau ir ilgiau bėgti. Iš esmės tai panašu į baterijų televizoriaus pultelyje pasukiojimą, kai jis ima prastai veikti – daugiau energijos pultelis neįgyja, bet jam atrodo kitaip.
2017 metais atliktas tyrimas parodė, kad tokia praktika suteikia privalumų daugelio sporto šakų atstovams. Mokslininkai atliko eksperimentus su 12 vyrų ir pastebėjo, kad burnos skalavimas angliavandenių tirpalu leido jiems iššokti aukščiau, bėgti greičiau, padaryti daugiau pritūpimų. Kitas tyrimas, atliktas 2015 metais, parodė, kad šis metodas sportininkams suteikia daugiau ištvermės ir padeda kovoti su nuovargiu. Tačiau svarbiausia tai, kad burnos skalavimas angliavandenių tirpalu padeda susikaupti ir geriau vertinti situaciją – tai labai svarbu futbole.
Tikriausiai pastebėjote, kad tai daroma ir prieš mušant 11 metrų baudinius. Manoma, kad tai padeda susikaupti ir veikti tiksliau. Tačiau visko gali būti, kad dalis šio metodo poveikių yra placebo efektas. Jei futbolininkai tiki, kad tai jiems padeda, jie tai daro dažniau.
