Vienoje pusėje – praėjusiais metais pagaliau į futbolo Everestą užkopęs ir pirmąjį Čempionų lygos trofėjų pačiupęs Paryžiaus klubas, siekiantis užfiksuoti itin retą pasiekimą – laimėti prestižinį žemyno turnyrą net du kartus iš eilės.
Kitoje pusėje – 22 metų trukusį laukimą nutraukę ir Anglijos „Premier“ lygos titulą iškovoję Šiaurės Londono futbolininkai, siekiantys į klubo istoriją įrašyti naują įrašą – „Arsenal“ dar niekada negalėjo vadintis stipriausiu klubu Europoje.
Paryžiečiai ir „kanonieriai“ link finalo žengė skirtingais keliais.
PSG, kaip ir pernai, turėjo vargo reguliariajame sezone, kuriame kluptelėjo du kartus, dar dusyk sužaidė lygiosiomis ir finišavo tik 11 vietoje.
Tai lėmė, kad Luiso Enrique auklėtiniams teko žaisti papildomą atkrintamųjų etapą, bet jame įsibėgėję, nugalėtojų titulą ginantys paryžiečiai nebesustojo iki pat finalo, pakeliui įveikdami ir buvusius Čempionų lygos nugalėtojus Londono „Chelsea“, „Liverpool“ ir Miuncheno „Bayern“.
- PSG 4:0 „Atalanta“;
- „Barcelona“ 1:2 PSG
- „Bayer“ 2:7 PSG
- PSG 1:2 „Bayern“
- PSG 5:3 „Tottenham“
- „Athletic“ 0:0 PSG
- „Sporting“ 2:1 PSG
- PSG 1:1 „Newcastle“
- Pirmas atkrintamųjų etapas: PSG 5:4 (3:2 ir 2:2) „Monaco“
- Aštuntfinalis: PSG 8:2 (5:2 ir 3:0) „Chelsea“
- Ketvirtfinalis: PSG 4:0 (2:0 ir 2:0) „Liverpool“
- Pusfinalis: PSG 6:5 (5:4 ir 1:1) „Bayern“
„Atvykau į šį klubą galvodamas: „mano tikslas – pasiekti istorinių rezultatų“, ir mes tai jau tikrai padarėme. Norime ir toliau rašyti istoriją, nes tikime, kad galime pasiekti dar daugiau“, – prieš finalą teigė trečią sezoną PSG klube dirbantis 56-erių L.Enrique.
Pirmąjį savo kaip trenerio Čempionų lygos titulą dar 2015-aisiais su „Barcelona“ iškovojęs ispanas į Paryžių atvyko po nelabai sėkmingo etapo Ispanijos rinktinėje ir jį supusiomis dvejonėmis: ar šio specialisto futbolo filosofija vis dar gali būti pergalinga?
Pirmas blynas prisvilo, kai vartų konstrukciją šūsnį kartų tikrinę paryžiečiai pralaimėjo prieš Dortmundo „Borussia“ 2024 m. Čempionų lygos pusfinalyje, o pernai PSG vos išsikrapštė į turnyro atkrintamąsias.
Vis dėlto jose PSG tapo nesulaikoma jėga, kuri galiausiai pasiekė istorinį rezultatą finale – 5:0 nušluotas Milano „Inter“ ir užfiksuota didžiausia pergalė finalinėse rungtynėse per prestižinio Europos turnyro istoriją.
Jei triumfuotų ir Budapešte šįvakar, paryžiečiai patektų į itin retą kompaniją.
Nuo tada, kai pajėgiausias žemyno turnyras virto į UEFA Čempionų lygą 1992 metais, tik Madrido „Real“ klubui pavyko jį laimėti bent du kartus iš eilės („karaliai“ tą padarė triskart – 2016, 2017 ir 2018 m.).
Nuo 1955 m., kai buvo įkurta tuometinė Europos taurė (Čempionų lygos pirmtakė), pakartoti triumfą finale yra pavykę dar septyniems klubams, bet visiems – prieš 36 ir daugiau metų: Lisabonos „Benfica“ (1961 ir 1962 m.), „Inter“ (1964 ir 1965 m.), Amsterdamo „Ajax“ (1971, 1972 ir 1973 m.), „Bayern“ (1974, 1975 ir 1976 m.), „Liverpool“ (1977 ir 1978 m.), „Nottingham Forest“ (1979 ir 1980 m.) ir „AC Milan“ (1989 ir 1990 m.).
„Sakyčiau, kad pernai jaučiau daugiau spaudimo, nes visi sakė: „viskas – šįkart jau tikrai negalime pralaimėti!“ – teigė L.Enrique. – Šį kartą jaučiame spaudimą dėl to, kad nusipelnėme iškovoti šį titulą.“
Į istoriją gali įeiti ir pats specialistas iš Chichono. Per visą turnyro istoriją tik keturiems treneriams iki šiol yra pavykę laimėti Europos taurę arba Čempionų lygą bent tris kartus: Carlo Ancelotti tą padarė penkis sykius, Bobas Paisley, Pepas Guardiola ir Zinedine'as Zidane'as – po tris. L.Enrique gali tapti penktuoju tokiu specialistu.
Ir tai dar gali būti ne pabaiga.
Į Budapeštą ispanas atsivežė sudėtį, kurioje vidutinis žaidėjų amžius – mažiau nei 24-eri metai.
Komandos kapitonas Marquinhosas, kuriam – 32-eji, išsiskiria branda itin jaunų žaidėjų kolektyve: Warrenui Zaire'ui-Emery ir Desire Doue tėra 20 metų, Joao Nevesui – 21-eri, Nuno Mendesui ir Bradley Barcola – 23-eji, Chvičai Kvaracchelijai – 25-eri, Vitinhai – 26-eri.
Savo ruožtu „Arsenal“ reguliarųjį Čempionų lygos etapą prašuoliavo neprarasdamas nė taško – Mikelio Artetos komanda tapo pirmąja šiame formate, kuriai pavyko surinkti visus įmanomus 24 taškus.
Bet atkrintamosiose Londono ekipai, kuri praleido pirmąjį etapą, sekėsi sunkiau nei prancūzams – trys etapai įveikti bendru 4 įvarčių skirtumu.
- „Athletic“ 0:2 „Arsenal“
- „Arsenal“ 2:0 „Olympiakos“
- „Arsenal“ 4:0 „Atletico“
- „Slavia“ 0:3 „Arsenal“
- „Arsenal“ 3:1 „Bayern“
- „Club Brugge“ 0:3 „Arsenal“
- „Inter“ 1:3 „Arsenal“
- „Arsenal“ 3:2 „Kairat“
- Aštuntfinalis: „Arsenal“ 3:1 (1:1 ir 2:0) „Bayer“
- Ketvirtfinalis: „Arsenal“ 1:0 (1:0 ir 0:0) „Sporting“
- Pusfinalis: „Arsenal“ 2:1 (1:1 ir 1:0) „Atletico“
„Arsenal“ visą sezoną teko laviruoti dviem itin svarbiais frontais.
Kol PSG galėjo leisti sau ilsinti žaidėjus Prancūzijos čempionate, kuriame ryškiausia komandos žvaigždė Ousmane'as Dembele startinėje sudėtyje per visą sezoną sužaidė vos 11 rungtynių, Londono komanda visomis išgalėmis gynėsi nuo „Manchester City“ atakų „Premier“ lygoje.
Nors likus penkiems turams atrodė, kad „kanonieriai“ gali paleisti vienu metu, atrodytų, jau rankose laikytą trofėjų, finišo tiesiojoje M.Artetos komanda buvo nepalaužiama – užbaigė sezoną penkiomis pergalėmis ir iškovojo pirmąjį Anglijos čempionų titulą nuo 2004 metų.
Galbūt ir dėl tokio papildomo fizinio ir emocinio krūvio „kanonieriai“ sunkiau yrėsi per barjerus Čempionų lygos atkrintamosiose, kuriose, tenka pripažinti, jiems kliuvo lengvesni oponentai nei paryžiečiams.
Vis dėlto „Arsenal“ sugebėjo žengti dar vieną žingsnį į priekį: jei 2024 m. jie buvo eliminuoti ketvirtfinalyje, tai pernai nužengė iki pusfinalio, o šiemet jau pasiekė finalą.
Ir visai nesvarbu, kaip tai padarė – M.Artetos treniruojama komanda pastaraisiais metais dažnai kritikuojama dėl pragmatiško žaidimo stiliaus, griežtos struktūros ir didelio skaičiaus įvarčių, kurie pasiekiami baudos smūgiais ir po kampinių.
„Turėsime įveikti emocijas ir daryti tai, ką darėme visą sezoną – laimėti futbolo mačą. Jei laimėsime dar vienas rungtynes, būsime Europos čempionai, – prieš finalą teigė septintą sezoną prie „Arsenal“ vairo stovintis 44-erių ispanas M.Arteta. – „Premier“ lygos titulas mums jau buvo didelis nuopelnas už tai, kokį kelią nuėjome žengdami žingsnis po žingsnio, bet dabar norime dar daugiau.“
„Arsenal“ turi šansą tapti 25-uoju Europos klubinio futbolo karaliumi ir septintuoju iš Anglijos (po „Liverpool“, „Manchester United“, „Manchester City“, „Chelsea“, „Nottingham Forest“ ir „Aston Villa“).
Daugeliui Londono ekipos žaidėjų tai šansas pirmą kartą užkopti į viršūnę – iš dabartinės „Arsenal“ sudėties, tik Kai Havertzas ir Kepa Arrizabalaga yra laimėję Čempionų lygą, kai tą prieš penkmetį padarė su „Chelsea“.
Declano Rice'o, Bukayo Sakos, Viktoro Gyokereso, Williamo Salibos, Gabrielio ir kitų esminių žaidėjų į priekį vedama komanda gali tapti tik trečiąja Anglijos komanda šiame amžiuje, kuriai pavyktų tame pačiame sezone užfiksuoti dublį – t. y. laimėti ir „Premier“, ir Čempionų lygą. Ligšiol tai pavyko ir „Man Utd“ (2007-2008 m.) ir „Man City“ (2022-2023 m.).
Dėl titulo Prancūzijos ir Anglijos čempionai kausis legendinio Vengrijos futbolininko Ferenco Puskaso vardu pavadintame Budapešto stadione.
Šioje vietoje ir šalyje Čempionų nugalėtojas paaiškės pirmą kartą. 2019 m. duris atvėrusi ir 67 tūkstančius žiūrovų talpinanti „Puskas Arena“ taps 34-uoju stadionu, kuriame surengtas finalas, Budapeštas bus 28-as skirtingas miestas, o Vengrija – 18-oji finalą priimsianti valstybė.
Įdomu tai, kad finalas vyks neįprastu laiku. Jo startas numatytas 19 val. Lietuvos laiku.
Tai – trimis valandomis anksčiau nei pastarieji finalai, prasidėdavę 22 val. Anot oficialaus pranešimo, finalas paankstintas dėl geresnės sirgalių, atvyksiančių į Budapeštą, patirties.
Įdomu tai, kad pastarąjį kartą ne 21.45 ar 22 val. finalas prasidėjo dar tada, kai tik kūrėsi dabartinė Čempionų lyga – 1992 metais.
Sezono kulminacijoje netrūks ir šou elementų. Prieš finalo pradžią Budapešto stadione koncertuos garsi amerikiečių roko grupė „The Killers“, kurie reklamuodami savo šou nusifilmavo viename klipe su anglų futbolo ikona Davidu Beckhamu.
UEFA Čempionų lygos himną prieš finalą atliks tarptautiniu mastu žinomas Vengrijos pianistas Adamas Gyorgy, kuris tą jau darė ir prieš 2023 m. Stambule vykusias lemiamas Čempionų lygos rungtynes tarp „Manchester City“ ir „Inter“.
Turnyro nugalėtojams atiteks 73,5 cm aukščio ir 7,5 kg svorio Čempionų lygos taurė, kurią per 340 valandų sukūrė šveicarų juvelyras Jurgas Stadelmannas.
Bet dar svarbiau nei trofėjus PSG ir „Arsenal“ futbolininkams bus įrašas, kad tai jie, o ne kas kitas, 2025-2026 m. sezone tapo Europos futbolo karaliais.
