„Jau kelintą kartą iš eilės aplanko panašios mintys – tarsi ir yra daug gerų dalykų, kuriuos darome, tačiau vėl pralaimime. Jei žiūrėsime tik į rezultatą, tai vėl matysime tiktai niūrų paveikslą, bet iš tiesų manau, kad šį vakarą žmonėms suteikėme daug gražių emocijų“, – po rungtynių kalbėjo Justas Lasickas.
Anot jo, Lietuvos rinktinė neblogai laikėsi išankstinių susitarimų, tačiau vien to nepakanka.
„Žaidimo planas veikė neblogai, bet galiausiai tokiuose mačuose reikia individualaus meistriškumo, reikia išspręsti tam tikras situacijas. Treneriai gali paruošti planą, kaip mums nueiti iki trečios zonos, kaip spausti varžovus, tačiau galiausiai turime patys prisiimti daugiau atsakomybės. Noriu būti pirmas, kuris prisiima tą atsakomybę. Reikia būti geresniam, reikia mušti įvarčius, kurti daugiau progų. Dėl to tikrai apmaudu – matėme, kaip lenkai nesugeba įžaisti kamuolio, bet galiausiai vis tiek mums trūksta individualaus meistriškumo ir tai yra skaudžiausia“, – rungtynes analizavo J.Lasickas.
„Rijeka“ futbolininko teigimu, Lenkijos rinktinės paveikslas šiek tiek skyrėsi nuo to, kurį matėme kovą per pirmąsias tarpusavio rungtynes.
„Kitas treneris, žaidimo stilius taip pat kiek pasikeitęs. Tai maži dalykai, bet buvome labai gerai pasiruošę, kam ruošėmės, tą ir matėme aikštėje“, – teigė futbolininkas.
Komandos kapitono raištį iš Justo šį kartą perėmė rinktinės veteranas Fiodoras Černychas.
Didžiąją savo legionieriaus karjeros dalį Lenkijoje praleidęs puolėjas vilkėdamas nacionalinės rinktinės marškinėlius sužaidė 101-ąjį mačą ir susilygino su Sauliumi Mikoliūnu.
„Visi matė tą Fiodoro energiją, tą norą. Jis tikrai norėjo parodyti, kad vis dar gali žaisti šiame lygyje ir duoti mums daug naudos. Keista buvo, kai jam sužaidus 100 rungtynių visi pradėjo sveikinti su karjeros rinktinėje pabaiga. Neabejojau, kad jis sugrįš ir dar daug duos šitai rinktinei. Šiandien tą pamatėme“, – komandos draugą gyrė J.Lasickas.
„Laukdamas kvietimo į rinktinę visada esu tarsi mažas vaikas ir labai džiaugiuosi. Kartais net kai esi geros formos ir žinai, kad pakvies, vis tiek sulaukus to kvietimo jausmas yra labai malonus“, – istorinio riboženklio stengėsi nesureikšminti pats F.Černychas.
Visgi „Kauno Žalgirio“ puolėjas neslėpė, kad žaisti prieš Lenkiją buvo ypatingas jausmas.
„Malonu, su 5-6 jų žaidėjais pats kažkada žaidžiau, matome, kokiame lygyje jie dabar rungtyniauja. Smagūs prisiminimai, bet aikštėje nėra draugų. Galbūt dabar pasikeisime marškinėliais, pasikalbėsime. Žinoma, kad prisiminimai labai malonūs. Šeši metai praleisti toje šalyje ne šiaip sau. Rungtynėse Varšuvoje jie mane pakvietė į savo rūbinę, dabar gal aš Robertą Lewandowskį pakviesiu pas mus“, – šypsojosi F.Černychas.
Kalbėdamas apie rungtynes, puolėjas teigė, kad didelio kokybės skirtumo nesijautė, bet futbole svarbiausias dalykas yra įvarčiai, o jų šį kartą varžovai įmušė dviem daugiau.
„Gaila, kad pralaimėjome, bet iš tiesų manau, kad rungtynės nebuvo prastos. Turėjome keletą įsiveržimų į baudos aikštelę, bet paskutinėje fazėje pritrūkdavo tikslumo, kažką turėjome daryti geriau ir greičiau“, – kalbėjo F.Černychas.
