Paskutinį kartą Lietuvos rinktinė įmušė įvartį praėjusių metų spalio 11 dieną. Tiesa, tuomet Darvydas Šernas tai pdarė nuo 11 metrų žymės ir šis įvartis didelio džiaugsmo neatnešė, nes čekams namuose pralaimėta 1:4. Paskutinę pergalę lietuviai šventė jau beveik prieš metus – praėjusių metų rugpjūčio 10 dieną. Tuomet draugiškose rungtynėse Kaune 3:0 buvo nugalėta Armėnija.
Ne ką geresnės nuotaikos prieš ketvirtadienio mačą buvo ir baltarusių stovykloje. Baltarusija buvo nelaimėjusi pastarųjų šešių rungtynių. Baltarusiai paskutinę pergalę šventė tą pačią dieną kaip ir Lietuva. Tuomet kaimynai draugiškame susitikime 1:0 nugalėjo Bulgariją.
Tiek Baltarusijai, tiek Lietuvai vadovauja nauji treneriai, kurie pakeitė vilčių nepateisinusius ir po atrankos į Europos čempionatą pasitraukti priverstus savo pirmtakus. Raimondą Žutautą pakeitė vengras Csaba Laszlo, o vietoj Berndo Stanges prie Balatarusijos rinktinės vairo stojo Georgijus Kondratjevas.
Lietuvos rinktinė, kaip ir buvo galima laukti, rungtyniavo nuo gynybos. Varžovams lengvai buvo atiduota teritorinė persvara. Rinktinėje išvydome Vytautą Lukšą. Šio Panevėžio „Ekrano“ saugo pasirodymas įliejo šiek tiek gyvybės į primityviai rungtyniaujančią mūsų saugų grandį.
Būtent V.Lukšos pastangomis pirmojo kėlinio pabaigoje ir buvo įmuštas įvartis. Vytautas perėmė kamuolį, atliko puikų perdavimą R.Radavičiui, ir šis įmušė įvartį. Ramūnas įvartį įmušė ne kaire koja, o dešine.
Po įvarčio lietuviai žaidimo taktikos nekeitė ir toliau didesnį dėmesį skyrė gynybai. Dauguma baltarusių perdavimų buvo atliekami aikštės viduryje, o, bandydami aštrinti atakas, varžovai dažnai klysdavo. Tad mūsų gynėjams varžovų atakos labai didelių problemų nekėlė.
Bet pergalė išleista iš rankų, o dėl to kalta prarasta koncentracija varžovams keliant kampinį. Antrajam kėliniui einant į pabaigą, vienas gynėjų paleido savo dengiamąjį, šio smūgis pasisekė, o prie virpsto lūkuriavęs Egidijus Vaitkūnas situacijos jau nebepataisė.
Lygiosios veikiausiai yra dėsningiausias rezultatas ir jis, kaip matėme rungtynių pabaigoje, labiau tenkino lietuvius. Baltarusiai dar bandė padrikomis atakomis rasti spragų mūsų gynyboje. Tuo tarpu mūsiškiai nevengė patempti laiką, tai labai akivaizdu buvo stebint vartininko Sauliaus Klevinsko veiksmus. Galų gale ir Cs.Laszlo stiprino gynybą keisdamas saugą V.Lukšą gynėju Algiu Jankausku.
Rinktinei galima priekaištauti nebent dėl to, kad po įmušto įvarčio ir baltarusiams atiduotos teritorinės persvaros nebuvo pakankamai išnaudotas potencialas rengti kontratakas. Tačiau visiškai nepastebimu buvęs puolėjas Andrius Velička tam visiškai netinka – greitis nėra jo pagrindinis koziris. Ant suolo buvo Deivydas Matulevičius ir galbūt aikštėje jį galėjome išvysti anksčiau. Tačiau ir jis nėra idealus pasirinkimas kontratakoms. Čia būtų tikęs Darvydas Šernas.
Mūsiškiams trūksta kūrybingumo aikštės viduryje. Aukštesnės klasės futbolas prasideda nuo improvizacijos, judėjimo aikštėje, nestandartinių sprendimų. Galbūt ateityje aikštės viduryje vėl bus galima suteikti galimybę Mantui Savėnui, o gal ten žais Mantas Kuklys? Aikštės vidurys – problema. Kaip matėme, ir įvartis buvo pasiektas ne po kombinacijos, o veikiau po varžovų gynėjo klaidos, kuria puikiai pasinaudojo „Ekrano“ duetas.
