Šalies futbolo kapinyne yra atgulusi ne viena dešimtis praeityje garsių klubų.
Šioje publikacijoje 15min prisimena atvejus, kurie labiausiai primena dabartinę „Riterių“ situaciją – komandas, kurios žlugo ir pasitraukė iš pirmenybių joms jau prasidėjus.
Po nepriklausomybės atkūrimo pirmos aukos ilgai laukti nereikėjo.
1991–1992 m. sezoną pradėjo keturiolika ekipų, tačiau po pirmojo rato jų liko tik trylika.
Ukmergės „Vienybę“ nustojo remti pagrindinė miesto gamykla, o kitų rėmėjų neatsirado, tad klubas baigė savo pasirodymą po 13 susitikimų, surinkęs 5 taškus.
Po penkerių metų Ukmergės futbolą panašus finansinis drugys sukrėtė dar kartą. Tuometinė „Ukmergė“ ištempė du ratus arba 14 turų. Įdomiausia tai, kad kitą sezoną klubas vėl atgimė „Vienybės“ pavadinimu, liko paskutinis ir tai buvo paskutinis kartas, kai stipriausioje šalies lygoje šmėsčiojo Vilniaus apskrityje esančio miesto atstovai.
Jei „Riterius“ kokiu nors stebuklingu būdu pavyktų išgelbėti kito klubo pavidalu, tai nebūtų pirmasis toks atvejis atkurtos Lietuvos futbolo istorijoje.
1993-1994 metų sezoną iš turnyro lentelės netikėtai dingo Vilniaus AFK „Neris“ komanda. Šią ekipą 1991-aisiais subūrė žydų tautybės verslininkas Semionas Alperis. Iš pradžių komanda vadinosi „Makabi“ ir 1992-aisiais laimėjo LFF taurę.
Klubas rengėsi debiutui UEFA Taurių laimėtojų taurės turnyrui, tačiau jau nuvykus į burtų traukimo ceremoniją Šveicarijoje iš Europos futbolo funkcionierių netikėtai išgirdo neguodžiančią žinią, kad Lietuvai Europoje atstovaus tik Vilniaus „Žalgiris“.
Su šia žinute S.Alperio entuziazmas stipriai krito. Klubas pradėjo stipriai regresuoti ir jau minėtą sezoną iširo sužaidęs vos vieną ratą.
Tiesa, tą kartą netikėtą gelbėjimo ratą išmetė prieštaringas Marijampolės verslininkas Žydrūnas Buzas.
