Šešiolikos metų laukimas nenutrūko. Priešingai – jis prasitęsė dar bent dvejiems metams, o kartu su juo liko ir nusivylimas, tylūs žvilgsniai po finalinio švilpuko bei klausimas, kiek dar kartų Lietuvos futbolui teks kartoti tuos pačius sakinius.
Po rungtynių Lietuvos futbolininkai neslėpė apmaudo.
Vieni kalbėjo apie neišnaudotas akimirkas, kiti – apie smūgį komandai, kuri tikėjo galinti pagaliau nutraukti užsitęsusį laukimą.
„Du skirtingi kėliniai. Pirmajame buvo nebloga kova tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, tačiau po pertraukos nusileidome žemiau, jie pradėjo atrasti daugiau erdvių, pajuto žaidimą, kontroliavo rungtynes ir nusipelnė laimėti. Apmaudu, skaudu, bet toks yra futbolas“, – pralaimėjimą įvertino Lietuvos rinktinės kapitonas Justas Lasickas.
Paklaustas apie priežastis, kodėl po pertraukos vaizdas kardinaliai pasikeitė, „Rijeka“ atstovas pirmiausia ragino pasižiūrėti į save.
„Estija gera komanda, tačiau manau, kad tai pirmiausia yra mūsų problema. Pirmajame kėlinyje, kai nedavėme jiems žaisti su kamuoliu, jie neatrodė tokie įspūdingi. Po pertraukos mes tiesiog buvome per silpni...“, – pripažino kapitonas.
Mačo arbitras šiame mače parodė net trylika geltonų kortelių, tačiau to sureikšminti futbolininkas nebuvo linkęs.
„Žinojome, kad toks ir bus finalas. Be to, dar prisidėjo prastas oras. Manau, kad diskusijoms su teisėju išnaudojame pernelyg daug energijos, skundžiamės, diskutuojam, gauname korteles. Nemanau, kad teisėjas dirbo gerai, bet neturėtume taip pamesti galvų. Tiesiog reikia mokytis, esame dar jauna rinktinė. Aišku, norėtųsi mokytis laimint, o ne iš skaudžių pralaimėjimų. Bet kol kas mokomės taip...“, – kalbėjo J.Lasickas.
Paklaustas apie spekuliacijas dėl E.Jankausko ateities, komandos kapitonas tvirtos nuomonės neturėjo.
„Čia klausimas ne žaidėjams. Sprendimus priima LFF vadovybė, o mes tik vykdome planą. Stengėmės ir labai norėjom šiam trenerių kolektyvui padovanoti taurę, nes jie nudirbo tikrai daug gero darbo ir, manau, nusipelnė atpildo. Ypač gaila, kad taip skaudžiai pralaimėjome du finalus“, – savo nuomonę dėstė J.Lasickas.
Panašiai apie trenerio ateitį kalbėjo ir vidurio gynėjas Vilius Armalas.
„Nenorėčiau komentuoti, kas turėtų būti. Esu patenkintas šiuo trenerių kolektyvu. Jie man suteikė šansą ir pakvietė į rinktinę“, – kalbėjo gynėjas.
Budapešto MTK atstovas taip pat pritarė J.Lasickui, kad finale laimėjo geresnė komanda.
„Sunku kalbėti po tokių rungtynių, manau, kad pralaimėjome pelnytai, estus padarėme geresne komanda, geresniais žaidėjais...“, – pripažino V.Armalas.
„Visi matėme, kad estai buvo geresnė komanda – tiek pirmame, tiek antrame kėlinyje. Rezultatas teisingas, pralaimėjome pelnytai. Ne tokio rezultato norėjome, bet ką padarysi... Šešiolika metų... Daug“, – rungtynes įvertino pirmą kartą šiame lange kvietimo į stovyklą sulaukęs ir abu mačus starto sudėtyje žaidęs Domantas Šluta.
Antradienio vakarą 21-erių Vilniaus rajono „TransINVEST“ saugas pavadino kol kas svarbiausiu savo karjeroje.
„Faktas, kad ši dvikova yra svarbiausia, nors nepasakyčiau, kad jaudulio buvo daugiau nei įprastai. Juk žaidžiame futbolą, ne gyvybes saugome. Norėjau tiesiog mėgautis. Čia buvo mano svajonė. Žaisti už rinktinę yra pats geriausias jausmas, koks tik yra buvęs“, – prisipažino debiutantas.
