Dėl ankstesnių Serbijos rinktinės aistruolių nusižengimų šis mačas vyko tuščiame stadione.
Tiesa, svečių komandos sirgaliai buvo įleisti į VIP tribūną, iš kurios ir dainavo palaikymo dainas, kurios puikiai girdėjosi transliacijos metu.
„Vyčio“ tribūna vėliau paliko įrašą feisbuke, kuriame pasakojo ir apie kelionės į Belgradą detales, ir apie rinktinės pasirodymą.
Pateikiame sirgalių įrašą feisbuke:
„Belgrado Marakanos VIP tribūnoje susirinko apie dvi dešimtys Lietuvos spalvomis pasipuošusių personų. Būtent šių žmonių balsai ir aidėjo tuščiame „Crvena Zvezda“ stadione. Iš pradžių tų balsų buvo daugiau, bet įvykiai aikštėje keletą žmonių iš palaikymo atėmė.
Norime paminėti, kad įprastai futbolas Serbijoje kainuoja kelis eurus. Šįsyk bilietas į VIP sektorių kainavo 21 eurą. VIP'as buvo pasakiškas – be galimybės įsigyti net vandens.
Bet, nepaisydami absoliutaus komandos beviltiškumo pirmame kėlinyje, palaikymą kūrėme. Nebuvo jis superinis ir rėmėsi daugiau paprastesne repertuaro dalimi. Visgi, girdimi buvome. Net tada, kai mūsų komanda buvo šviežiai susileidusi du įvarčius.
Atėjus antram kėliniui, nusispjovėme ir, šiek tiek pajuokaudami tarpusavyje, davėme skanduočių ir dainų tiek, kiek balsai leido. Bent ne taip liūdna buvo matyti tokią šū**ną situaciją.
Jo, mums skauda. Žiauriai. Kai kurie į rungtynes atskrido pagavę pigių skrydžių iš įvairių Europos užkampių. Kiti trenkėsi per visą kontinentą traukiniais. Nuovargis, išlaidos, planavimas. Viskas tikrai ne dėl to, kad stadione iš gėdos raustum dvi valandas.
Nuovargis, išlaidos, planavimas. Viskas tikrai ne dėl to, kad stadione iš gėdos raustum dvi valandas
Žinot, kodėl mes tai darom? Vakar kaip tik paleidome naują gabaliuką, kurio žodžiai buvo paprasti: „Mes vis dar tikim!“
Kada nors, kaip nors. Kol užsispyrę ir sukandę dantis darysime tai, ką darome, kol kviesime žmones šėlti mūsų tribūnoje, tol viltis bus gyva.
Tėvynę turime vieną, tad ir kitos rinktinės mums niekas neduos.“
