Kalbama, kad jis nukonkuravo kitus LFF įvardytus kandidatus: buvusį Lietuvos rinktinės strategą Raimondą Žutautą, Baltarusijoje jau nuo seno dirbantį Liudą Rumbutį, kelis užsieniečius trenerius, bei Kzyl Ordos „Kaisar“ nuo iškritimo iš Kazachstano „Premjer“ lygos išgelbėjusį Algimantą Liubinską.
Lietuvos futbolo rinktinių direktorius Robertas Tautkus atsisakė patvirtinti ar paneigti, kad federacija jau neoficialiai pasirinko V.Ivanauską.
„Kai bus išspręstas trenerio klausimas, tikrai paskelbsim, tikrai nežadame kažko slėpti. Bet posėdžio dėl rinktinės vyr. trenerio skyrimo dar nebuvo,“ – kalbėjo buvęs V.Ivanausko komandos draugas SSRS laikų „Žalgirio“ komandoje R.Tautkus.
Oficialiai rinktinės vyr. trenerį turi patvirtinti į posėdį susirinkęs LFF vykdomasis komitetas.
Pats V. Ivanauskas to, kad sutarė su LFF dėl darbo rinktinės vyr. treneriu taip pat nepatvirtino.
„Šios informacijos aš jums patvirtinti tikrai negaliu. Suprantama, niekam nėra paslaptis, kad esu vienas iš kandidatų treniruoti Lietuvos rinktinę. Bet konkrečiai dar negaliu nieko pasakyti,“ – kalbėjo 2003-2004-aisiais A.Liubinsko asistentu rinktinėje dirbęs treneris.
Vėliau V.Ivanauskas treniravo klubų komandas. 2004-2005-aisias dirbo „Kaune“ (tapo Lietuvos čempionu), 2005-2006-ais Škotijos Edinburgo „Hearts“ vyr. trenerio asistentu, 2006-2007-ais – to paties klubo vyr. treneriu (laimėjo Škotijos taurę ir antrą vietą „Premier“ lygoje), 2007-2008-ais treniravo 3-iosios Vokietijos lygos Jenos „Karl Zeiss“, 2008-2009-ais – Gargždų „Bangą“, 2009-ųjų rudenį Azerbaidžano Baku „Standard“, 2010-aisiais – „Šiaulius“.
Šiemet, 2011-aisiais, V.Ivanauskas treneriu nedirbo.
