Sekite 15min Google
Apie 68-erių Jorge Messi mirtį buvo pranešta šeštadienį. Argentinietis jau kurį laiką turėjo rimtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėjo išvysti ir savo sūnaus žaidimo praėjusį mėnesį pasibaigusiame pasaulio futbolo čempionate.
L.Messi tėvas ilgą laiką dirbo ir sūnaus agentu, būtent jo sprendimu Leo būdamas vos trylikos iš gimtinės persikėlė į Barseloną, kur ir užgimė aštuoniskart geriausiu pasaulio futbolininku išrinktos legendos žvaigždė.
Netektį išgyvenantis L.Messi atsisveikinimo žinutę tėčiui išplatino socialiniuose tinkluose. Joje 39-erių argentinietis užsiminė, kad nežino, ar po artimojo mirties dar ilgai žais futbolą.
„Tėti, vis dar negaliu patikėti, kad tavęs nebėra. Vis dar to nesuvirškinau, o jei tiksliau, nenoriu to padaryti. Taip sunku įsivaizduoti, kad tavęs nebepamatysiu, kad mes nebepasikalbėsime. Žinau, kad kentėjai ir kad dabar bus lengviau, bet tu išėjai per anksti. Vis dar turėjome tiek daug visko nuveikti kartu.
Vis prašei manęs žaisti pastarajame pasaulio čempionate, o prieš pat jį tavo būklė tapo blogiausia. Tai buvo pirmas kartas, kai negalėjai apsilankyti turnyre, bet mama vis tikino, kad tau bus geriau ir kad pasveiksi tiek, kad galėtum keliauti. Aš bandžiau tave įtikinti, kad pateksime į finalą, jog tu galėtum atvykti.
Kiekvieną kartą pasibaigus rungtynėms aš laukiau ir pasigesdavau tavo žinutės. Tada supratau, kokia prasta yra situacija. Nepaisant to, aš bandžiau žengti kuo toliau, kad suteikčiau tau laiko pamatyti rungtynes. Patekome į finalą, bet tu negalėjai jame apsilankyti. Norėjau laimėti, kad galėčiau parvežti taurę namo ir parodyti ją tau. Bet negalėjau to padaryti: mano kojos tiesiog nebeleido. Bandžiau kautis prieš savo kūno galimybes, bet nebegalėjau. Nebesijaučiau gerai.
Kai aš grįžau, tu manei, kad mes pralaimėjome finalą per baudinius. Negalėjome pasikalbėti apie tai, kas nutiko, nes tu negalėjai tuo pasimėgauti. Nebuvome čempionai, bet tu net negali įsivaizduoti, kaip mėgavomės kiekvienu maču. Dar kartą tu buvai teisus: aš turėjau ten būti ir žaisti.
Sakau tai dėl to, nes tai liko vieninteliu dalyku, apie kurį negalėjome pasikalbėti, o visa kita tu žinai. Kalbėjomės kiekvieną dieną ir pasimatydavome visada, kai tik leisdavo mano dienotvarkė.
Nežinau, ką darysiu be tavęs, nežinau, kaip visa tai tęsti. Žaidžiau futbolą, bet dabar jau rimtai abejoju, ar galėsiu tai daryti ir toliau. Buvai šalia manęs nuo pat pradžios, o pabaiga buvo taip arti. Kodėl negalėjai pabūti truputį ilgiau, kad galėtume užbaigti tai kartu?
Žinau, kad buvai laimingas matydamas savo šeimą, savo žmoną ir savo vaikus, o labiausiai matydamas mane žaidžiantį...
Taip buvo dar nuo tada, kai aš buvau mažas. Vedei mane į kiekvieną treniruotę, vos grįžęs namo po darbo. Mama nusivesdavo mane į kai kurias iš treniruočių, kai tu dirbdavai ir negalėdavai.
Žinoma, nepraleidai nė vienų rungtynių. Kaip kentėjai stebėdamas mane žaidžiantį ir kaip mėgavaisi, nors ir niekada neliaupsinai manęs.
Buvai tėvas, draugas ir agentas. Visada buvai toks, kokio reikėjo kiekvienoje situacijoje, ir dėl nieko neklydai. Nepaisant kai kurių nesutarimų ir ginčų, visada buvai teisus. Galiausiai, viskas išsispręsdavo taip, kaip tu sakei, jog išsispręs.
Labai tavęs ilgėsiuosi, bet tu visada būsi šalia, ypač auginant mano vaikus, nes aš juos auginu taip, kaip tu auginai mane.
Ilsėkis ramybėje ir stebėk mus iš aukščiau. Ačiū už viską.
Myliu tave, tėti.“