Iš oro uosto į Gvadalacharą pirmiausia įvažiuoji ne per atviruką. Pro langą slenka pakraščių rajonai – nebaigtų plytų sienos, skardiniai stogai, dulkėti kiemai, vandens cisternos ant plokščių stogų ir namai, kurie atrodo augę ne pagal planą, o pagal tai, kiek šeimai pavyko susitaupyti dar vienam kambariui.
Už jų jau matosi platesnės gatvės, prekybos centrai, nauji daugiabučiai, bet tas perėjimas nevyksta staiga: Gvadalachara į centrą veda per savo užribius.
Autobusų stotyje pirmiausia dėmesį atkreipia ne išvykimo lentos ir ne žmonių triukšmas, o sienos ir stulpai, nuklijuoti dingusiųjų asmenų plakatais – veidai, vardai, datos, telefono numeriai. Vieni lapai jau aptrinti ir pablukę, kiti užklijuoti tiesiai ant senesnių, tarsi miestas bandytų nebeleisti nė vienam vardui galutinai pranykti.
Greitai suvokiu, kad ne kiekviena kelionė čia turi grįžimo kryptį, tad ir kuprinę nuo nugaros kažkaip instinktyviai persidedu ant krūtinės.
Šiomis dienomis meksikietiškiausiu vadinamas miestas keliasi su kiek kitokiais garsais nei įprastai – sunkesniais, žemesniais ir ne visai šventiškais. Tai policijos motociklų kolonos, Nacionalinės gvardijos pikapai, metalo užtvarų vilkimas per asfaltą, šunų lojimas ir radijo stotelių traškesys ant pareigūnų pečių.
Gvadalachara nori būti pasaulio čempionato miestu. Ji nori atrodyti kaip atvirukas: mariačiai, tekila, saulė, futbolas, šeimos su vaikais ir iš žalių marškinėlių sudaryta link stadiono tekanti upė.
Tačiau vietoj šio atviruko dar visai neseniai buvo visai kita nuotrauka – sudegęs autobusas, juodų dūmų stulpas, užblokuotas kelias.
Tarp šių dviejų Gvadalacharos vaizdų šiandien įsiterpia gilesnis ir nemalonesnis klausimas: ar futbolas gali bent trumpam įtikinti pasaulį, kad vieta, kurioje vos prieš kelis mėnesius įsiplieskė kartelio keršto smurtas, vėl yra kontroliuojama?
„Estadio Akron“, kuriame žaidžia populiariausias Meksikos klubas „Chivas“ ir kuriame šią vasarą suplanuotos ketverios pasaulio čempionato rungtynės, stovi Zapopane, vakariniame 5 mln. gyventojų metropolio krašte.
Į jį veda labai ribotas kelių tinklas, apie kurį po šalį sukrėtusių vasario įvykių pradėta kalbėti ypač daug.
Kai buvo nukautas Nemesio Oseguera Cervantesas, žinomas kaip „El Mencho“, vienas ieškomiausių narkotikų baronų pasaulyje ir Chalisko Naujosios kartos kartelio lyderis, ši vieta virto viena jautriausių Gvadalacharos saugumo arterijų.
Netoli kartingų trasos, pavadintos 2023-iųjų „Formulės 1“ pasaulio vicečempiono Sergio „Checo“ Perezo vardu, degantis autobusas užblokavo pravažiavimą.
