Sekite 15min Google
Po Čempionų lygos trečiojo atrankos etapo pirmųjų rungtynių ir pats vartininkas neieškojo paguodos. Penki praleisti įvarčiai – per didelis skaičius, kad būtų galima kalbėti apie asmeninį pasirodymą.
„Lygių skirtumas buvo akivaizdus. Prieš rungtynes visada kažkur giliai turi viltį, kad gal kažkas susiklostys mūsų naudai, jog pavyks atsilaikyti, pakovoti. Tačiau nuo pirmųjų minučių pasimatė, kad komandų pajėgumas labai skiriasi. Visas rungtynes teko kentėti“, – pripažino T.Švedkauskas.
Spaudos konferencijoje Željko Sopičius užsiminė, kad vartininkas savo komandą išgelbėjo dar bent nuo dviejų ar trijų įvarčių. Pats marijampolietis tokių pagyrų nesureikšmino.
„Nelabai čia yra kuo džiaugtis, kai pralaimi 0:5... Gal tik dėl pirmojo įvarčio lieka kartėlis – jį dar galėjau ištraukti, nes šiek tiek liečiau kamuolį. Bet visus kitus smūgius buvo beprotiškai sunku matyti. Tarp manęs ir kamuolio stovėdavo krūva žaidėjų, smūgiai ateidavo tarsi iš niekur. Analizavome „Dinamo“, žinojome, kad jie mėgsta smūgiuoti vienu lietimu iš distancijos. Taip ir atsitiko“, – pasakojo vartininkas.
Iki 31-osios minutės rezultatas dar buvo lygus, tačiau du Zagrebo futbolininkų smūgiai per kelias minutes galutinai perlaužė rungtynes.
„Manau, tai ir buvo kertinis momentas. Kol kas dar laikėmės, nors jie nuolat mus spaudė ir vertė gintis. Didelių progų gal nebuvome leidę sukurti tiek, kiek galėjo atrodyti, tačiau jautėsi, kad jie vis artėja prie mūsų vartų. Jeigu būtume išsilaikę iki pertraukos, gal rungtynių eiga šiek tiek pasikeistų, bet, tiesą sakant, atrodė, kad tai buvo tik laiko klausimas...“, – kalbėjo vartininkas.
Papildomu varžovu tą vakarą tapo ir alinantis Zagrebo karštis. Nors pasiteisinimų vartininkas neieškojo, pripažino, kad tokios sąlygos sekino net stovint vartuose.
„Iš savo pusės galiu pasakyti, kad paskutines penkiolika minučių vos kelis kartus nenualpau. Vos tik reikėdavo garsiau surikti komandos draugams, akyse aptemdavo. Gal prisidėjo ir smūgis galva į virpstą pirmojo įvarčio metu, nežinau. Bet jeigu taip buvo man, kuris didžiąją laiko dalį praleidžia baudos aikštelėje, tai galite įsivaizduoti, ką jautė aikštėje lakstę žaidėjai. Buvo tvanku, beveik nebuvo oro – labai sunkios sąlygos“, – kalbėjo vartų sargas.
Net trys iš penkių „Dinamo“ įvarčių buvo pelnyti smūgiais iš už baudos aikštelės ribų. T.Švedkauskas tikino, kad toks scenarijus jo nenustebino.
„Mes viską analizavome. Žinojome, kurie žaidėjai smūgiuoja, kaip jie tai daro. Žinojome jų stiprybes. Bet jie vis tiek mušė ir įmušė. Tiesiog neturėjome kuo jiems atsakyti“, – rankomis skėsčiojo T.Švedkauskas.
Po triuškinamo pralaimėjimo „Kauno Žalgiriui“ dar lieka formalumas – po savaitės atsakomosios rungtynės Kaune. Vis dėlto vartininkas tikina, kad net ir beveik beviltiškoje situacijoje komanda neturi teisės nuleisti rankų.
„Kaip viską dėlioti strategiškai, spręs treneriai. Turime ir čempionato rungtynių, kurios mums labai svarbios. O mes, kas, eisime į aikštę, kovosime ir atiduosime visas jėgas. Kitokio kelio nėra“, – teigė jis.
Lietuviams antradienio vakarą teko pratintis ir prie 12 tūkstančių sirgalių auditorijos, tačiau „Kauno Žalgirio“ vartininkas to pernelyg nesureikšmino.
„Man asmeniškai sirgaliai didelės įtakos nedarė. Vienintelė problema – beveik neįmanoma susišnekėti. Reikėdavo rėkti kiekvieną žodį, kad komandos draugai išgirstų. Bet šiaip pati atmosfera manęs neišmušė iš vėžių. Skirtumą nulėmė ne tribūnos, o „Dinamo“ kokybė“, – ramiai konstatavo „Kauno Žalgirio“ vartininkas.
