Ketvirtadienio vakaras Kaune vėl baigėsi kartėliu, nusivylimu ir neišpildytais pažadais – tuo, prie ko Lietuvos futbolo sirgalius yra įpratintas iki kaulų smegenų.
Pergalės lietuviams reikėjo ne tiek dėl pozicijos turnyro lentelėje, bet dėl galimybės pagaliau susigrąžinti pasitikėjimą savimi, lengvo atokvėpio, leidžiančio patikėti, kad ir futbolas Lietuvoje vis dar gali uždegti širdis, o rinktinė – pakelti aukščiau galvas.
Deja...
| Vieta | Komanda | R | + | = | - | Įvarčiai | Taškai |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Suomija | 4 | 2 | 1 | 1 | 5:5 | 7 |
| 2 | Nyderlandai | 2 | 2 | 0 | 0 | 10:0 | 6 |
| 3 | Lenkija | 3 | 2 | 0 | 1 | 4:2 | 6 |
| 4 | Lietuva | 4 | 0 | 3 | 1 | 3:4 | 3 |
| 5 | Malta | 5 | 0 | 2 | 3 | 1:12 | 2 |
Kai birželį šios komandos pirmą kartą susitiko Viduržemio jūros saloje, viskas mūsiškiams baigėsi didžiuliu nusivylimu ir nulinėmis lygiosiomis.
Šį kartą viskas vos nesibaigė dar blogiau.
Lietuva ir vėl neįrodė, jog yra kur kas kokybiškesnė, labiau norinti ir daugiau fantazijos turinti komanda.
Pusantrų metų slegiantis akmuo nebuvo nuristas, pastangos buvo bevaisės, abejonių šydas nesubyrėjo.
„Visus atsakymus visada duoda aikštė, – į klausimą, ar Lietuva ir Malta yra vienodo pajėgumo rinktinės, po rungtynių atsakė E.Jankauskas. – Mes šiandien tikrai nebuvome geresnė komanda, bet nebuvome ir prastesnė. Statistiniai duomenys turbūt vienodi, galbūt kiek ilgiau kontroliavome kamuolį, kėlėme daugiau pavojaus, daugiau lankėmės jų baudos aikštelėje, žaidėme pirmu numeriu. Visgi Malta irgi turi savo ginklų – aštrius, greitus atakuojančius žaidėjus ir mūsų klaidas išnaudojo“.
Jau 2-ąją dvikovos minutę Edgaras Utkus puikiai pakeitė atakos kryptį, Justas Lasickas perdavė kamuolį Gvidu Gineičiui, o šis labai pavojingai įsiveržė į varžovų baudos aikštelę, savo kaire koja užsikirto kamuolį, padarė meistrišką pauzę, bet paskutinę akimirką smūgis nenusisekė.
Pirmosiomis minutėmis lietuviai kur kas ilgiau kontroliavo kamuolį, bet idėjų ir agresyvumo paskutiniame trečdalyje akivaizdžiai trūko, o kėliniui persiritus į antrąją pusę dinamika aikštėje kardinaliai pasikeitė.
Malta žaidė geriau, kūrė atakas, o lietuviai kurį laiką buvo priversti aklinai gintis.
Vėliau keli Artūro Dolžnikovo reidai niūriam lietuviško futbolo paveikslui pridėjo ryškesnių atspalvių, tačiau bendrą foną tai mažai keitė.
Antrasis kėlinys nepavyko taip pat, o tada atėjo 83-oji minutė ir Lietuva atsidūrė ant skydo...
Po kontratakos Alexanderis Satariano įmušė įvartį ir užtildė beveik 8 tūkst. stadione susirinkusių žiūrovų.
Per pridėtą rungtynių laiką po VAR peržiūros iš aikštės buvo išvarytas Jake'as Azzopardi ir lietuviams po kelių minučių nukrito stebuklinga proga išlyginti rezultatą, kai po kampinio prie Maltos vartų buvo skirtas baudinys už pražangą prieš Edgarą Utkų.
Gvidas Gineitis įmušė, lietuviai dar turėjo kelias minutes, bandė gelbėtis, bet viskas baigėsi taip, kaip esame įpratę.
Dar vienu nusivylimu.
Teisėjo iš Sakartvelo Giorgijaus Kruašvilio švilpukas nuaidėjo. Edgaras Jankauskas atsisuko į atsarginių suolą ir pasikasė pakaušį. Nepavyko ir vėl...
„Rungtynes pradėjome gerai ir galingai, turėjome progą įmušti ankstyvą įvartį, funkcionavo mūsų susitarimai. Atrodė, įvartis bręsta, bet... Turbūt pagalvojome, kad Maltos komanda ir toliau bus tokia bedantė, bet kai patys šiek tiek pakeitėme savo gynybos struktūrą, užauginome jiems sparnus. Suteikėme jiems galimybių, jie vis dažniau lankėsi mūsų baudos aikštelėje ir pirmą kėlinį užbaigė geriau. Tai aiškiai parodo, kad ši komanda moka kentėti ir laukti savo galimybės. Antrajame kėlinyje taip ir nutiko. Mes metėme į aikštę daugiau atakuojančių žaidėjų, norėjome daugiau atakuoti, bet jie meistriškai išnaudojo mūsų klaidą ir įmušė. Ar džiaugtis šiuo tašku? Kai įmuši išlyginamą įvartį per pridėtą laiką, tai, žinoma, smagu – pabėgome nuo pralaimėjimo. Visgi bendrai – turėjome įmušti anksčiau. Deja...“, – mačą analizavo E.Jankauskas.
Treneris turėjo priekaištų ir dvikovos arbitrui bei pripažino, kad prisitaikyti prie kartvelo pasiūlytos „linijos“ buvo sudėtinga.
„Prieš rungtynes labai daug akcentavome žaidėjams, kad bus provokacijų ir būtume pasirengę į jas reaguoti. Buvo svarbu neįsivelti į tą chaosą, nes jiems toks žaidimas yra parankesnis. Įtampa buvo didžiulė, žaidėjai labai norėjo, tad kiekviena ta provokacija, stabdžiusi rungtynes ir ritmą, erzino. Nervai nėra geležiniai, įsivėlėm į tai... Lengvai čia niekas nevyksta. Patys matote, kiek kainuoja ir tas vienas taškas. Teisėjas su švilpukais... Nemanau, kad tas dvi korteles Edgarui Utkui reikėjo rodyt. Apmaudu“, – kalbėjo E.Jankauskas.
Sekmadienį lietuvių laukia akistata su Nyderlandų ekipa. Šiame mače dėl susirinktų kortelių Lietuvos rinktinei negalės padėti ne tik Edgaras Utkus, bet ir Artemijus Tutyškinas.
Paprašytas įvertinti šį atrankos ciklą, E.Jankauskas pasiūlė neskubėti.
„Dar yra devyni taškai“*, – tarstelėjo strategas.
Kiek iš jų planuoja lietuviai iškovoti?
„Visus“, – šypsodamasis atsakė treneris.
„Dabar bus svarbiausia gerai atsistatyti. Turime daug netekčių dėl kortelių, bet tikiuosi, kad rasime, kaip užpildyti šias spragas, ir ruošimės rungtynėms“, – kalbėjo E.Jankauskas.
*Iš tikro Lietuvos rinktinei dar liko keturi šios atrankos mačai ir ji teoriškai gali surinko 12 taškų.
