Anglija prieš Argentiną pralaimėjo 1:2. Nors pirmasis įvartis krito 55-ąją minutę, kai pasižymėjo Anthony Gordonas, vėliau Anglijos žaidimas pasikeitė, o daugiau iniciatyvos perėmė Argentina.
85-ąją minutę pasižymėjo Enzo Fernandezas, o 90+2 min. – Lautaro Martinezas.
Dabar Thomaso Tuchelio auklėtiniai kausis dėl trečiosios vietos su Prancūzijos futbolininkais.
„Mes tęsiame darbą pagal sutartį iki namuose vyksiančio Europos čempionato. Nekantriai to laukiu, nors šiuo metu sunku žvelgti taip toli į priekį“, – po rungtynių kalbėjo Anglijos vyriausiasis treneris Thomasas Tuchelis.
„Iki kito pasaulio čempionato reikės laukti ketverius metus. Pats patekimas į pusfinalį jau yra pasiekimas. Daugybė stiprių futbolo valstybių iškrito dar nepasiekusios šio etapo. Tai tikrai yra pasiekimas, nors šiuo metu to niekas nenori girdėti – aš taip pat. Iš savęs reikalaujame maksimumo, nes esame labai konkurencingi. Būtent tas konkurencingumas verčia į viską žiūrėti per kitų rungtynių prizmę.“
Visgi, kalbėdamas apie būsimą kovą dėl trečiosios vietos, strategas teigė, kad tai nėra rungtynės, dėl kurių jie kovojo.
„Nė vienas mūsų ar Prancūzijos rinktinės žaidėjas nenori žaisti rungtynių dėl trečios vietos. Visi norėjo žaisti finale. Atidavėme visas jėgas, kad ten patektume. Kiekvienas čia atvyksta laimėti pasaulio čempionato, tačiau situacija yra tokia, kokia yra, – pečiais gūžčiojo T.Tuchelis. – Turėsime viena diena mažiau poilsio nei Prancūzija, bet šioms rungtynėms pasirengsime profesionaliai. Svarbiausia mums – atsitiesti ir tinkamai sureaguoti. Būtent taip reikia elgtis aukščiausiame sporto lygyje, ir mes tai padarysime.“
Savo treneriui antrino ir komandos puolimo lyderis, 32-ejų Harry Kane'as.
„Esu sugniuždytas, – sakė H.Kane'as. – Kai išsiveržėme į priekį 1:0, atrodė, kad tiesiog bandėme išlaikyti persvarą, tačiau tokiame lygyje to neužtenka. Todėl esu labai nusivylęs.
Labai sunkiai dirbome, kad čia būtume. Vaikinai atidavė visas jėgas – bėgo iki paskutinės akimirkos, liejo prakaitą, kraują ir ašaras. Todėl pralaimėti tokiu būdu yra be galo skaudu.“
Žaidėjas taip pat kalbėjo apie neišlaikytą įvarčio pranašumą.
„Po įvarčio mums buvo sunku daryti spaudimą varžovams. Manau, kad ypač pirmajame kėlinyje ir antrojo pradžioje juos spaudėme labai gerai, privertėme jausti didžiulį spaudimą, ypač aukštai aikštėje, – apie momentus iki A.Gordono įvarčio kalbėjo H.Kane'as. – Tai leido perimti kamuolius ir šiek tiek geriau kontroliuoti rungtynes.
Po mūsų įvarčio viskas pasikeitė. Nesvarbu, ar jie metė daugiau žaidėjų į priekį, ar mes nebesugebėjome žaisti vienas prieš vieną – atakos viena po kitos plūdo į mūsų vartus. Vaikinai blokavo smūgius ir gynėsi iš visų jėgų, tačiau galiausiai to nepakako.“
Ar anglų planas buvo po pelnyto įvarčio trauktis ir užsidaryti gynyboje?
„Vaikinai buvo pasiruošę bet kuriam rungtynių scenarijui. Kai išsiveržėme į priekį, žinutė buvo aiški – siekti dar vieno įvarčio. Kai jie pelnė du savo įvarčius, bandėme sugrįžti į rungtynes, tačiau taip ir nesugebėjome pagauti reikiamo ritmo“, – liūdna gaida kalbėjo H.Kane'as.
Anglai dažnai savo skanduotėse naudoja žodžius „titulas grįš namo“, tačiau nuo 1966 m. „trys liūtai“ nėra iškovoję nė vieno rinktinių trofėjaus. Šį kartą jiems taip pat trūko visai nedaug.
„Šiame turnyre turėjome daug gerų akimirkų. Sužaidėme nemažai gerų rungtynių ir vėl pasiekėme pusfinalį. Dažnai sakome, kad beldžiamės į duris. Esame labai arti, tik reikia surasti trūkstamą dėlionės detalę.
Tokie turnyrai pareikalauja labai daug. Jie atima daugybę jėgų – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Per pastarąsias šešias ar septynias savaites parodėme daug charakterio ir atsidavimo. Mums tiesiog trūksta tos paskutinės detalės, buvome taip arti...“, – emocingai kalbėjo H.Kane'as.
