„Bodø/Glimt“ komandos transformaciją lėmė naikintuvo pilotas, kuris prieš bombardavimo misijas Libijoje savo eskadronui sukūrė psichologinius metodus, rašo AP.
Bjørnas Mannsverkas, 2017 m. pradžioje paprašytas prisijungti prie ką tik į antrąją Norvegijos lygą iškritusios komandos personalo, pastebėjo neigiamą energiją skleidžiančią ir į „kolektyvinį psichologinį žlugimą“ linkusią žaidėjų grupę.
Jo, kaip „psichologijos trenerio“, užduotis „Bodø/Glimt“ komandoje – priversti žaidėjus atvirai kalbėti apie savo jausmus, sumažinti streso lygį, pakeisti jų požiūrį į tokius dalykus kaip pasiruošimas ir mityba, taip pat panaikinti stigmą, susijusią su psichologiškai sunkiomis treniruotėmis.
Pergalė ar pralaimėjimas nebeturėjo reikšmės. Reikėjo laikytis filosofijos ir kultūros, kurią sukūrė B.Mannsverkas, buvęs Norvegijos karališkųjų oro pajėgų eskadrilės vadas.
Po rugsėjo 11-osios išpuolių karinės pareigos B.Mannsverką nuvedė į Afganistaną, o 2011-ieji – į Libiją, kur jis dalyvavo NATO vadovaujamoje intervencijoje.
Visgi karininko indėlis į futbolininkų pergale netgi buvo didesnis.
Grįžusi į Norvegijos aukščiausiąjį divizioną, už daugiau nei tūkstančio km į šiaurę nuo Oslo maždaug 55 000 gyventojų turinčiame žvejų miestelyje Budėje įsikūrusi komanda laimėjo keturis iš pastarųjų penkių šalies lygos titulų.
Viskas prasidėjo 2020-aisiais – būtent tuomet 1916-aisiais įkurta organizacija pirmą kartą tapo čempione.
Užkariavusi vietinį frontą, Norvegijos stipriausia komanda vis tvirčiau pradėjo jaustis ir Europoje.
2021 metais Konferencijos lygos rungtynėse 6:1 sutriuškinta Jose Mourinho „Roma“. Šiemet „Bodø/Glimt“ tapo pirmuoju Norvegijos klubu, kuriam pavyko patekti į didžiųjų Europos turnyrų pusfinalį.
Europos lygos pirmosios rungtynės su „Tottenham Hospur“ vyks ketvirtadienį Londone.
Tai bus didžiausios rungtynės „Bodø/Glimt“ istorijoje.
„Tai pasaka, beveik stebuklas, – AP teigė B.Mannsverkas. – Istorija, kaip iš Norvegijos antrojo diviziono galima per kelis metus patekti į Čempionų lygos atrankines varžybas ir po penkerių metų žaisti su tokiomis komandomis kaip Londono „Arsenal“. Bet manome, kad viskas yra įmanoma... Ypač, jei turi tinkamą mentalitetą ir sunkiai dirbi.“
Daugiau nei 20 metų profesinę patirtį sukaupęs oro pajėgų pilotas ir kiti jo eskadrilės kariai 2010 metais dalyvavo protinio lavinimo projekte, kurio metu daugiausia dėmesio buvo skiriama meditacijai.
„Kiekvieną dieną kartojome nuobodžius dalykus, bet stengėmės sukoncentruoti į juos šimtaprocentinį dėmesį“, – prisiminė norvegas.
Visa tai padėjo atlikti pavojingas misijas.
„Kai pirmosios mano bombos pataikė į taikinius ir jie skendėjo pragaro liepsnose ir nuolaužose, mane apėmė stiprūs jausmai, bet tada prisiminiau mokymus ir supratau, kad vyksta tai, kas turi vykti ir į visa tai vis dažniau žiūrėjau kaip į savo darbą, kurį privalau atlikti“, – pasakojo karininkas.
Dar visai neseniai Budė turėjo NATO oro pajėgų bazę ir laimingas atsitiktinumas, kad „Bodø/Glimt“ vadovybė susitiko su eskadrilės nariais.
„Tuo metu jiems reikėjo „sidabrinės kulkos – atsakymo, kaip būtų galima pagerinti komandos narių psichologinį pasirengimą“, – prisiminė B.Mannsverkas
Tokiu būdu 2018 metais gimė naujas projektas, jo vadovu paskirtas Kjetilis Knutsenas.
Ir nuo šios akimirkos „Bodø/Glimt“ niekada nesižvalgė atgal.
B.Mannsverko pirštų antspaudai dabar jau stipriai matyti visoje komandos elgsenoje.
Karininkas pripažįsta, kad žaidėjai noriai įsitraukė į šį procesą, o dabar sprendimus jau priima patys.
Klubas turi rotacijos principu besikeičiančius aštuonis kapitonus, kurie dalijasi lyderio pareigomis.
„Kai žaidėjai, praleidę įvartį, susiburia į ratą aš tai vadinu „Bodø/Glimt“ žiedu – aptarti, kas nutiko, ir išlaikyti solidarumą. Mūsų žaidėjai neturi jokių konkrečių tikslų, išskyrus tai, kad stengiasi būti geriausia savo pačių versija“, – klubo filosofiją dėsto B.Mannsverkas.
„Bodø/Glimt“ vadovas Inge Henningas Andersenas prisiminė, kad
„Bodø/Glimt“ pirmininkas, AP sakė, kad saugas Ulrikas Saltnesas kentėjo nuo streso sukeltų skrandžio problemų, kurios paūmėdavo rungtynių metu ir rimtai svarstė apie karjeros pabaigą, tačiau prie komandos prisijungus B.Mannsverkui ši problema buvo išspręsta.
Komanda žaidžia daug intensyviau nei varžovai ir žaidėjų teigimu, dėl to didele dalimi prisidėjo B.Mannsverkas.
„Nemanau, kad būtų įmanoma taip žaisti be Bjorno ir mūsų psichologinio pasirengimo“, – kartą BBC sakė U.Saltnesas.
Šį sezoną Europos lygos kampanijos metu „Bodø/Glimt“ sulaukia daug dėmesio ne tik dėl puikaus žaidimo, bet ir savo geografinės padėties.
Komandos „Aspmyra“ stadionas, kuriame telpa mažiau nei 9 tūkst. žiūrovų, yra vienas šiauriausių pasaulio futbolo stadionų. Turistai atvyksta į miestą Norvegijos vakarinės pakrantės smaigalyje, nes tai gera vieta stebėti šiaurės pašvaistę.
2024 m. Europos kultūros sostine paskelbtoje Budėje trumpiausiomis dienomis saulė mažiau nei valandą, todėl futbolininkai vartoja maisto papildus, kad kovotų su šviesos trūkumu.
Ilgomis žiemomis čia gali būti labai šalta ir vėjuota, todėl varžovams iš kitų šalių kelionės būna stipriai komplikuotos.
Ant popieriaus vienas turtingiausių pasaulio klubų „Tottenham Hotspur“ rungtynes su „Bodø/Glimt“ pradeda kaip didžiulis favoritas.
Ketvirtadienį „Tottenham Hotspur“ stadione susirinks daugiau žiūrovų nei Budė turi gyventojų, tačiau Londono klubas išgyvena vieną blogiausių sezonų per pastarąją dešimtmetį ir šiuo metu „Premier“ lygoje užima vos 16-ąją vietą.
Dėl to „Bodø/Glimt“ turi realią galimybę nustebinti dar kartą, pakartoti tai, ką padarė ketvirtfinalyje, eliminuodami Italijos grandą Romos „Lazio“.
Tai puiki proga parašyti dar vieną nuostabų savo nepaprastos kelionės skyrių.
„Mums patinka pasakoti savo istoriją, – tikina B.Mannsverkas. -Filosofija yra geras dalykas. Žinome, kad futbole, kur sukasi tiek daug pinigų, sunku duoti pakankamai laiko treneriui ar žaidėjams. Reikia laiko, kad pakeistum ir įskiepytum mentalitetą ir tai neįvyko per vieną naktį... Bet aš esu visiškai įsitikinęs, kad šie metodai daugiau ar mažiau suveiks visur.“
