15min jau rašė, kad istorinį šansą organizuoti pirmenybes gavę lietuviai ir latviai yra patekę į labai keblią, nes Rusijos brutalų karą Ukrainoje palaikanti Baltarusija prasibrovė į čempionatą, sėkmingai įveikusi atranką.
2 atrankos grupės varžybose mūsų kaimynai aplenkė ne tik Suomiją ir Maltą, bet ir favorite laikytą Italiją. 16 taškų per penkis atrankos mačus baltarusiams garantavo tiesioginį kelialapį į šį turnyrą, o italai dėl jo turės kautis per papildomas atrankos rungtynes.
Visgi LFF prezidentas E.Stankevičius iš karto užtikrino, kad su agresoriais mūsų šalies rinktinė tikrai nežais, o Baltarusijos komanda nebus įsileista į Lietuvą.
Šią savaitę Stambule buvo atidaryta nauja UEFA atstovybė – trečioji tarptautinė būstinė (po Londono ir Briuselio), kuri atliks strateginį vaidmenį rengiantis 2032 m. Europos čempionatui, kuris vyks Turkijoje ir Italijoje.
Ceremonija didžiausiame Turkijos mieste vyko šventiškoje atmosferoje, joje dalyvavo visas būrys iškiliausių futbolo ir politikos veikėjų, tarp kurių Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, UEFA prezidentas Aleksandras Čeferinas, UEFA vykdomojo komiteto nariai ir įvairių Europos federacijų vadovai.
LFF prezidentui E.Stankevičius šventinės nuotaikos rūpėjo mažiausiai. Lietuvos futbolui vadovaujantis kaunietis iš anksto buvo suplanavęs susitikimą su A.Čeferinu ir UEFA nacionalinių asociacijų direktoriumi Zoranu Lakovičiumi.
„Buvo įdomesnė gyvenimiška patirtis, nes Turkiją kaip tik sukrėtė žemės drebėjimas, bet laimei viskas baigėsi sėkmingai, – pasakojo E.Stankevičius. – Kalbant apie futbolo reikalus, susitikime aiškiai pasakiau mūsų poziciją ir manau, jog turėjome labai gerą ir produktyvų susitikimą. Kalbėti apie konkrečius sprendimus dar anksti, dabar jau aš turiu padaryti savo namų darbus, paruošti dokumentus ir tada sugrįžti su aiškia oficialia pozicija ir mintimi. Kitą savaitę ketinu susitikti su Ukrainos futbolo federacijos prezidentu Andrijumi Ševčenka, išsigryninsime jų poziciją ir planą. UEFA taip pat atliks situacijos analizę, ruoš planus A, B, C ir taip toliau. Niuansų čia tikrai yra daug, nes jei mes čempionato neorganizuosime ir prarasime šeimininkams skirtas vietas, į pirmenybes tektų kviesti kažkurias kitas komandas – ar per atranką, ar pagal kokius kitus kriterijus.“
Šiuo metu jau yra aiškios dvylika čempionate dalyvausiančių rinktinių. Vietas žemyno pirmenybėse, be šeimininkių, jau užsitikrino prieš ketverius metus iškovotą titulą ginsianti Portugalija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Čekija, Lenkija, Slovėnija, Ukraina, debiutantė Armėnija ir Baltarusija.
Kartus su Lietuva čempionatą organizuosiantys latviai Stambule nedalyvavo, nes penktadienį kaimynai turi savo metinę ataskaitinę konferenciją. Lietuviai tokį patį renginį Kaune organizuos šeštadienį.
Anot E.Stankevičiaus, daryti net ir pirmines išvadas kol kas labai sunku.
„UEFA vadovai pilnai mus supranta, bet jie ir toliau gina taip vadinamą sportinę pusę – atrankoje dalyvavusi ir bilietą iškovojusi rinktinė turi teisę dalyvauti čempionate. Jie ir apeliuoja į šį sportinį principą, juolab jokios sankcijos šiai federacijai nėra pritaikytos“, – teigė LFF prezidentas.
Nors Aliaksandro Lukašenkos valdoma Baltarusija talkina Rusijai vykdant kruviną karą Ukrainoje, UEFA nemato problemų baltarusiams dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatų atrankose.
Dėl karo Ukrainoje UEFA užtrenkė duris Rusijos futbolo rinktinei į 2024 metų Europos čempionatą, bet nesiėmė tokių pat žingsnių prieš Baltarusiją, kurios diktatorius palaiko agresiją Ukrainoje ir nuo pat karo pradžios padeda Vladimirui Putinui, įsileidęs Rusijos karinius dalinius.
Prieš porą metų A.Lukašenka vykdė masinius susidorojimus savo šalyje, kai sąžiningų rinkimų reikalavę žmonės daug savaitgalių iš eilės ėjo į tūkstantinius protestus Minsko gatvėmis ir dėl to buvo areštuojami bei sodinami į kalėjimą. Režimui nepaklusę sportininkai taip pat buvo sodinami už grotų ir šalinami iš savo darbų.
Visgi šie argumentai UEFA vadovų neįtikina.
„Šį kartą baltarusių Turkijoje nebuvo, bet bendrai UEFA posėdžiuose jie laikosi atokiai ir rezervuotai, gyvena savo užzombintame pasaulyje ir diskutuoti su jais nelabai yra apie ką“, – pasakojo E.Stankevičius.
Jo teigimu, A.Čeferinas išreiškė norą, kad sprendimas dėl čempionato organizavimo būtų priimtas per artimiausias kelias savaites.
Visgi LFF vadovas neatmetė galimybės, jog moralinį stuburą rodantys lietuviai ir latviai gali prarasti organizatorių teisę ir čempionatas bus perkeltas į kitą šalį.
„Tokia opcija tikrai išlieka. Žinoma, tai yra paskutinis variantas, bet jis irgi realus“, – teigė E.Stankevičius.
Šešiolikos stipriausių žemyno komandų kovos keturiose grupėse, varžybos turėtų prasidėti sausio 18-ąją ir tęstis iki vasario 18-osios.
Iš anksto susitarta, kad Kaune vyks turnyro atidarymas ir mačas dėl trečios vietos, Rygoje – didysis finalas.
