2027 metų pasaulio čempionato atrankos atkrintamųjų varžybų pirmojo etapo rungtynėse Lietuvos moterų futbolo rinktinė prieš aštuntąją planetos komandą Švediją patyrė skaudų pralaimėjimą 0:5.
Smūgiai link vartų – 32 prieš 0, į vartus – 12:0, kampiniai – 18:1.
Vis dėlto vien protokole ir švieslentėje degantys skaičiai nepapasakoja visos istorijos. Tomo Ražanausko auklėtinės ilgą laiką gynėsi taip drausmingai, tarsi tarp komandų nebūtų 86 FIFA reitingo pozicijų skirtumo.
Švedės spaudė, kontroliavo kamuolį ir ieškojo kelių prie Lietuvos vartų, tačiau šeimininkės demonstravo tokią gynybinę discipliną, kokios iš 94-ąją vietą pasaulyje užimančios komandos viešnios tikrai nesitikėjo.
Pirmąjį įvartį lietuvės praleido tik po apmaudžiai uždirbto baudinio, o prasidėjus antrajam kėliniui viltys vis dar buvo gyvos.
Tačiau tada atėjo penkios minutės, per kurias trapi lietuvių gynybinė konstrukcija subyrėjo.
Svarbiausia vakaro veikėja tapo devyniolikmetė Madrido „Real“ puolėja Felicia Schroder. Iki penktadienio ji Švedijos rinktinėje nebuvo pelniusi nė vieno įvarčio. Kaune jai prireikė vos 63 minučių, kad tą skaičių paverstų trimis.
„Jeigu kalbėtume apie rezultatą, jis yra dėsningas. Laimėjo stipresnė komanda. Bet kita vertus, mūsų žaidėjos – šaunuolės. Jos davė kovą, stengėsi žaisti taip, kaip kalbėjome. Laikėmės drausmės, disciplinos, žinojome, kad reikės daugiau gintis, laukti savo šansų išeiti į priekį, – po rungtynių kalbėjo Lietuvos rinktinės strategas Tomas Ražanauskas. – Nebuvo lengva, spaudimas buvo milžiniškas. Matome skirtumus ir atletiškume. Kol turėjome jėgų, sakykime, pirmasis kėlinys buvo konkurencingas. Antrajame kažkur galbūt šiek tiek pritrūko jėgelių, atsirado daugiau erdvių ir buvo sudėtingiau paprasčiausiai atlaikyti tą tempą, tą intensyvumą. Bet šiaip tikrai niekam neturiu priekaištų. Džiaugiamės, kad esame čia, kad mūsų trispalvė, mūsų herbas yra šalia švedų. Dabar reikia tik atsigauti, pasirengti kelionei į Švediją ir ten taip pat garbingai sužaisti.“
Rungtynes Dariaus ir Girėno stadione stebėjo 2022 žiūrovai. Lietuvos moterų futbolas tokios publikos savo šalies stadionuose iki šiol dar nebuvo regėjęs.
Tai buvo vienas iš daugelio istorinių šio vakaro akcentų. Lietuvos moterų rinktinė pirmą kartą žaidė atnaujintame Dariaus ir Girėno stadione, o šiam susitikimui buvo išleista ir pirmoji speciali moterų rinktinės rungtynių programėlė.
Pirmą kartą Lietuvoje vykusiose moterų rinktinės rungtynėse savo sirgalių turėjo ir svečių komanda.
Švedės į Kauną atsivežė ne vien garsias futbolininkes ir didelius lūkesčius. Kartu su jomis atvyko apie dvidešimt žiniasklaidos atstovų – skaičius, apie kurį net ir Lietuvos vyrų futbolas galėtų tik pasvajoti.
Nors lietuviška dargana mėgino šventę paversti kantrybės išbandymu, į stadioną susirinkę daugiau nei du tūkstančiai žiūrovų tapo dar vienu ženklu, kad moterų futbolui Lietuvoje pamažu atsiveria naujos erdvės.
Bilietai nieko nekainavo, tačiau tokį spalio vakarą ir nemokamas futbolas reikalavo šiokio tokio pasiaukojimo.
Vis dėlto didžiausia šalies arena Švedijos rinktinei neabejotinai buvo gerokai įprastesnė aplinka. Žaidimas dešimtis tūkstančių žiūrovų talpinančiuose stadionuose ir svarbiausių tarptautinių turnyrų atmosfera švedėms nėra egzotika. Lietuvėms tai buvo istorinė proga, o jų varžovėms – eilinė darbo diena pakeliui į pasaulio čempionatą.
Savotišką švedišką potėpį turėjo ir Lietuvos rinktinės trenerio T.Ražanausko futbolininko karjera.
1999 metais lietuvis rungtyniavo „Malmo“ klube, kuriame tuo metu pirmuosius profesionalaus futbolininko žingsnius žengė dar septyniolikmetis Zlatanas Ibrahimovičius. Abu futbolininkai netgi spėjo kartu pasirodyti aikštėje.
Praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus T.Ražanauskui vėl teko pažvelgti į švedišką futbolą iš labai arti. Tik šįkart jo užduotis buvo gerokai sudėtingesnė – surasti būdų, kaip sustabdyti vieną galingiausių pasaulio moterų rinktinių.
Lietuvės rungtynių pradžioje anaiptol neatrodė pasiryžusios vien laukti neišvengiamo. Jos drąsiai įsitraukė į kovą, o pirmasis kampinis buvo keliamas būtent prie švedžių vartų.
Visgi ilgainiui viskas stojo į savo vietas. Viešnios vis dažniau įsitaisydavo prie Lietuvos baudos aikštelės, ilgomis atakomis mėgindamos išjudinti kompaktišką lietuvių gynybos bloką.
T.Ražanausko auklėtinės gynėsi susitelkusios, drausmingai dengė erdves ir neleido varžovėms laisvai šeimininkauti pavojingiausiose aikštės zonose. Kuo ilgiau lietuvės išlaikė savo vartus sausus, tuo akivaizdžiau darėsi, kad švedėms prireiks ne vien individualaus talento.
Ir vis dėlto 22-ąją minutę šeimininkes ištiko nesėkmė. Švedės surengė pavojingą ataką, kurios pabaigoje Lietuvos rinktinę išgelbėjo įspūdingą reakciją pademonstravusi Meda Šeškutė. Vartininkė atmušė kamuolį, tačiau prie jo suskubusi Loreta Rogačiova bandė užbaigti epizodą ir tai padarė itin nesėkmingai – lietuvės koja kliudė Anną Anvegard, o susitikimui teisėjavusi šveicarė Deborah Anex parodė į 11 metrų žymą. Baudinį šaltakraujiškai realizavo F.Schroder, atidariusi savo įvarčių sąskaitą Švedijos nacionalinėje rinktinėje.
Jamaikiečio ir švedės šeimoje gimusi devyniolikmetė puolėja laikoma viena ryškiausių naujosios pasaulio futbolininkių kartos atstovių. Šią vasarą persikėlusi į Madrido „Real“, ji sparčiai kopia į elitą, o Kaune surengė savo pirmąjį tikrai įsimintiną vakarą vilkėdama nacionalinės rinktinės marškinėlius.
„Pirmajame kėlinyje viskas veikė tikrai gerai. Kol buvo jėgų, kol mes spėdavome vykdyti savo planą, tai ir matėsi. Tai matė visi. Po rungtynių kalbėjau su jų treneriu ir jis pripažino, kad iki pertraukos buvo labai sunku. Labai disciplinuotai gynėmės žemame bloke, todėl jos tikrai ne visada rasdavo variantų. Tokia komanda kaip Švedija gali būti mūsų siekiamybė, tam tikras pavyzdys, kaip reikėtų žaisti ateityje“, – jau į ateitį žvelgė dviem metams sutartį su LFF neseniai pratęsęs T.Ražanauskas.
Treneriui antrino ir geriausia Lietuvos futbolininkė Rimantė Jonušaitė.
„Nėra kažkokio labai didelio nusivylimo, nes žinojome, prieš kokį varžovą tenka žaisti. Tikėjomės tokio fiziškumo, tokio greičio, tokio intensyvumo. Visa tai gavome ir pamatėme, ko reikia, ko trūksta mūsų rinktinei. Pirmasis kėlinys buvo labai geras. Jeigu ne tas baudinys, aišku, tai ir antrasis kėlinys būtų prasidėjęs kitaip. Labai gaila, kad tas baudinys mums šiek tiek pakišo koją, sukėlė kažkokį nusivylimą. Į antrąjį kėlinį vis tiek išeiname praleidusios įvartį, o tai nėra tas pats, kas išeiti rezultatui esant 0:0“, – kalbėjo puolėja.
Antrasis kėlinys prasidėjo švedžių spaudimu, o F.Schroder per penkias minutes (58 ir 63 min.) įmušė dar du įvarčius ir galutinai nulaužė rungtynes.
Po keitimo aikštėje pasirodžiusi Londono „Arsenal“ žvaigždė Stina Blackstenius ir dar iki pernai tame pačiame „kanonierių“ klube žaidusi Amanda Ilestedt sudėjo galutinius taškus.
„Džiaugiuosi komanda, džiaugiuosi mūsų charakteriu. Aišku, antrajame kėlinyje lygių skirtumas buvo akivaizdus. Fiziškumas... Jos išleido šviežių žaidėjų, mes jau truputį sėdome. Yra skirtumas, kai vienos žaidėjos rungtyniauja „Arsenal“, „Chelsea“, Mančesteryje, o mes – Lietuvos klubuose. Iš tikrųjų to fiziškumo mums trūksta. Bet, sakau, tikrai neleidome joms lengvai žaisti. Manau, kad joms tai tikrai nebuvo lengvos rungtynės“, – po rungtynių kalbėjo Lietuvos rinktinės kapitonė Milda Liužinaitė.
Kad ir kokie negailestingi skaičiai degė švieslentėje rungtynėms pasibaigus, penktadienio vakaras neturėtų nubraukti to, ką Lietuvos moterų futbolo rinktinė pasiekė šiemet.
Į pasaulio čempionato atranką lietuvės šį kartą išsiruošė šeštą sykį, tačiau tokio sėkmingo pasirodymo anksčiau dar nebuvo surengusios. Per šešerias grupės rungtynes jos pralaimėjo vos kartą – Estijos rinktinei – užėmė pirmą vietą ir pirmą kartą istorijoje pasiekė atkrintamąsias varžybas.
Būtent šis pasiekimas suteikė progą išbandyti jėgas su Švedija, kuri per pastaruosius dešimtmečius nuolat sukasi tarp pajėgiausių planetos futbolo komandų.
| Data | Varžovas | Rezultatas | Vieta | Turnyras |
|---|---|---|---|---|
| 03 03 | Lichtenšteinas | 6:1 | Vaducas | 2027 m. PČ atranka |
| 03 07 | Estija | 0:0 | Raudondvaris | 2027 m. PČ atranka |
| 04 14 | Bosnija ir Hercegovina | 2:0 | Druskininkai | 2027 m. PČ atranka |
| 04 18 | Estija | 1:2 | Talinas | 2027 m. PČ atranka |
| 06 05 | Bosnija ir Hercegovina | 0:0 | Zenica | 2027 m. PČ atranka |
| 06 09 | Lichtenšteinas | 2:0 | Druskininkai | 2027 m. PČ atranka |
| 10 09 | Švedija | 0:5 | Kaunas | 2027 m. PČ atranka |
„Smagu, kad merginas atėjo palaikyti tiek daug žiūrovų. Jos to tikrai nusipelnė. Kiek gaila tik dėl oro sąlygų. Jei ne prastas oras, turbūt būtų atėję dar daugiau – vėjas tikrai kai kuriuos išgąsdino. O šiaip, aišku, kad smagu. Jos laukia, jos nori palaikymo ir, manau, visų pirma jo nusipelnė savo žaidimu, savo atsidavimu. Visada laukiame stadione kuo daugiau žmonių, nes futbolą žaidžiame dėl žmonių, dėl žiūrovų, dėl sirgalių. Jeigu tribūnos tuščios, tai ir žaidimas, manau, yra visai kitoks. O kada atsiranda dvyliktasis žaidėjas, tada atrandi papildomų jėgų“, – kalbėjo T.Ražanauskas.
„Tie 2000 tribūnose mums reiškia Lietuvos moterų futbolo pradžią. Ir šie skaičiai tik augs. Tikiu, kad greitai bus trys tūkstančiai, keturi tūkstančiai, penki tūkstančiai. Buvo smagu pagauti save galvojant, kad mes žaidžiame Lietuvoje, žaidžiame namuose, tokiame stadione. Manau, mes to nusipelnėme ir turėtume čia žaisti kiekvienas rungtynes. Tokia mano nuomonė. Tikiuosi, kad pavyks kuo daugiau rungtynių čia sužaisti ir pritraukti dar daugiau žiūrovų, negu buvo šiandien“, – vylėsi R.Jonušaitė.
„Kodėl mums reikia slėptis? – į klausimą, ar rungtynės didžiausiame šalie stadione netapo papildomu psichologiniu akmeniu po kaklu, kalbėjo M.Liužinaitė. – Mes žaidžiame futbolą ne už uždarų durų. Mes norime, kad žmonės matytų, jog moterys žaidžia futbolą. Ir manau, kad žiūrovai tikrai nepamatė blogo futbolo. Pamatė, koks yra moterų futbolas iš Švedijos pusės, koks yra aukšto lygio moterų futbolas. Jis niekuo nenusileidžia vyrų futbolui. Mes neturime ko slėpti. Manau, kad toms mergaitėms, kurios sportuoja arba nori sportuoti, tai yra pavyzdys. Ir mes turime suprasti, kad nuo mūsų priklauso, ar mergaitė ateis į futbolą, ar neateis. Tai yra mūsų atsakomybė. Užsidaryti ir nieko nerodyti, manau, būtų pats blogiausias dalykas.“
| Čempionatas | R | + | = | - | Įvarčiai | Vieta |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1995 m. (Švedija) | 4 | 0 | 1 | 3 | 1:24 | 3 iš 3 |
| 1999 m. (JAV) | 6 | 1 | 0 | 5 | 3:48 | 4 iš 4 |
| 2015 m. (Kanada) | 3 | 0 | 1 | 2 | 4:6 | 4 iš 4 |
| 2019 m. (Prancūzija) | 3 | 1 | 0 | 2 | 2:4 | 3 iš 4 |
| 2023 m. (Australija ir Naujoji Zelandija) | 10 | 1 | 2 | 7 | 7:35 | 5 iš 6 |
| 2027 m. (Brazilija) | 7 | 3 | 2 | 2 | 11:8 | 1 iš 4 |
| Iš viso | 33 | 6 | 6 | 21 | 28:125 | — |
Atsakomosios rungtynės antradienį, spalio 13-ąją, vyks Stokholmo apylinkėse esančioje „Strawberry Arena“, talpinančioje apie 50 tūkstančių žiūrovų.
Ten švedės neabejotinai jausis dar patogiau. Lietuvėms Kauno stadionas tapo istorine scena, o jų varžovėms didžiulės futbolo arenos jau seniai yra įprasta darbo aplinka.
Buvusi pasaulio reitingo lyderė. Europos čempionė. Pasaulio vicečempionė. Keturiskart pasaulio pirmenybių bronzos laimėtoja ir dviejų pastarųjų olimpinių turnyrų, kuriuose dalyvavo, sidabro medalininkė.
Švedijos moterys pasaulio čempionato finale žaidė dar 2003-iaisiais, 2019 ir 2023 metais du kartus iš eilės grįžo namo su planetos pirmenybių bronza, o 2016 ir 2020 metų olimpinėse žaidynėse du kartus iš eilės liko per vieną pergalę nuo aukso.
Kitų metų pasaulio čempionatas vyks Brazilijoje. Pakeliui į jį švedėms dar teks įveikti vieną barjerą – Čekiją arba Škotiją.
„Dabar svarbiausia atsigauti, peržiūrėti vaizdo įrašą, išanalizuoti, pabandyti surasti kažkokį planą, ką galėtume ten įgyvendinti. Bet, sakau, nereikia čia nuleisti galvų. Reikia priimti viską taip, kaip yra, mėgautis ir priimti šias rungtynes kaip pamoką, kaip iššūkį, kuris galbūt ateityje padės. Žaidžiame su A diviziono komanda ir tai mums labai gera patirtis. Mes iš C diviziono dabar perėjome į B. Tikrai nuostabi proga ir kaip aš sakau, šitose rungtynėse mes negalėjome pralaimėti, mes galėjome tik laimėti. Kas galėjo pralaimėti šias rungtynes, tai tik Švedija“, – jau antradienio rungtynių nuotaikomis gyveno T.Ražanauskas.
„Nusiteikimas bus tikrai ne mažesnis. Norisi, kad tą žaidimą, kurį sugebėjome parodyti pirmąjį kėlinį, parodytume ir antrosiose rungtynėse. Aišku, tai bus jų namų stadionas, bet gal mums tai bus papildomas stimulas parodyti švedams, kad, žiūrėkite, Lietuva irgi yra žemėlapyje“ , – vylėsi M.Liužinaitė.





















