Miestas, kuriame veikia NASA Džonsono kosmoso centras, nuo seno pratęs matuoti didelius atstumus ir tikėti, kad nepasiekiamas taškas danguje yra ne dekoracija, o užduotis.
Gal todėl antradienio popietę Cristiano Ronaldo šioje vietoje atrodė pernelyg logiškas svečias.
Portugalija laimėjo 5:0. Visi prožektoriai vėl švietė į vieną žmogų.
Rungtynėse su pasaulio čempionato debiutantu Uzbekistanu C.Ronaldo savo vakaro darbą pradėjo dar greičiau, nei dieną anksčiau to paties Teksaso šiaurėje, Dalase, tai padarė Lionelis Messi. Antradienį didysis argentinietis pirmiausia neįmušė baudinio, leido stadionui išgyventi lengvą sąmyšį ir tik paskui visa jėga stvėrė pasaulio čempionatų rezultatyvumo rekordą.
Hiustone portugalui ilgų įžangų nereikėjo. 6-ąją minutę jis tiesiog atsirado ten, kur reikėjo, gavo puikų Joao Cancelo perdavimą iš dešinės ir vėl priminė, kad net sulaukęs amžiaus, kai dauguma žvaigždžių jau pasakoja televizijų studijose, ką jaunimas daro ne taip, jis vis dar išlieka kitoks ir gyvena pačiame siužeto centre.
„Aš sugrįžau, – į kritiką, kurios sulaukė pastaruoju metu, šypsodamasis po dvikovos reagavo C.Ronaldo. – Esu pripratęs prie spaudimo, nes šį darbą dirbu jau 23 metus. Visada būna tas pats. Kai viskas sekasi gerai, sakoma: „Cristiano yra geras“, o kai sekasi blogai – „Cristiano yra pasenęs, jis senas“. Taip bus visada. Bet šiandien mes, aš ir mano komandos draugai, puikiai atsakėme visiems tiems skeptikams. Būtent to ir norėjome.“
Jau pirmasis C.Ronaldo įvartis buvo aiškus signalas: po lygiųjų su Kongo Demokratine Respublika (1:1) Portugalija į Hiustoną atvažiavo žūtbūt laimėti.
Taip ir įvyko.
C.Ronaldo tapo pirmuoju futbolininku planetoje, kuris sugebėjo pasižymėti net šešiuose pasaulio čempionatuose, tačiau Hiustone tai mažai ką stebino.
„NRG Stadium“ prie didelių vardų pripratęs. Tai 72 tūkst. žiūrovų talpinanti arena, kurios uždaromas stogas saugo nuo Teksaso karščio, bet ne nuo didelių istorijų.
2017-aisiais čia NFL legenda Tomas Brady su „New England Patriots“ trečiajame kėlinyje atsiliko 3:28, o paskui sugebėjo surengti vieną garsiausių sugrįžimų „Super Bowl“ istorijoje – 34:28 prieš „Atlanta Falcons“.
2004-aisiais, kai arena dar vadinosi „Reliant Stadium“, čia vykusio „Super Bowl“ pertraukos šou ją išgarsino visam pasauliui ne sportu. Justinas Timberlake’as scenoje nuplėšė dalį Janet Jackson kostiumo, Amerikoje sukeldamas didžiulį šurmulį, o pramogų pasaulyje epizodas greitai gavo pavadinimą „Nipplegate“.
Po dviejų dešimtmečių C.Ronaldo ir kompanija čia dar iki pertraukos uzbekams nuplėšė iliuziją, kad galima išgyventi ramiai.
Šešiolikta minutė. Baudos smūgis prie Uzbekistano vartų. C.Ronaldo pasistato kamuolį, atsimatuoja žingsnius, išpučia žandus. Visa stadiono choreografija pažįstama iki smulkmenų: dabar bus tas jo smūgis.
Tačiau kamuolį smūgiuoja ne jis.
Nuno Mendesas dūriu pažeme siunčia jį į vartus taip netikėtai, kad Uzbekistano vartininką Abduvakhidą Nematovą suklaidino ne pats smūgis, o vien sprendimas.
Ronaldo padarė viską, ką reikėjo, Roberto Martinezas prie šoninės linijos pakėlė ranką ir kelis kartus apsuko ją ore – tarsi Teksaso kaubojus lasu gaudytų ne veršį, o pergalę.
Simbolika buvo pernelyg patogi, kad jos nepastebėtum. Portugalija užuodė grobį, o C.Ronaldo jau buvo pradėjęs jam veržti kilpą.
„Kaip bebūtų, jis irgi yra žmogus. Ronaldo turi teisę išgyventi akimirkas, taip pat turi jausmus. Įspūdingiausia yra tai, kaip jis į tą aplinkos kritiką kas kartą sureaguoja. Jo atsakymas visada toks pats - eina į treniruočių aikštę, kelia sau dar didesnius reikalavimus ir stengiasi būti geresniu. Būtent toks profesionalumas ir lėmė jo ilgą karjerą“, - komplimentų savo žvaigždei po mačo negailėjo R.Martinezas.
Visgi reikia pasakyti, kad kurį laiką dar neatrodė, kad Uzbekistanas čia atvyko vien tam, kad taptų „numerio 7" vakaro dekoracija.
30-ąją minutę Joao Cancelo prarado kamuolį, o netrukus Azizjonas Ganievas iš toli paleido tokį smūgį į devyniukę, kad Uzbekistano žurnalistai tribūnoje iš karto puolė kelti telefonus ir šaukti.
Ši akimirka galėjo tapti jų čempionato atviruku, bet teisėjas iš Maroko Jalalas Jayedas netrukus grįžo prie epizodo, nuėjo prie VAR monitoriaus ir įvartį atšaukė, užfiksavęs pražangą.
Kol buvo sprendžiamas įvarčio likimas, C.Ronaldo priėjo prie Uzbekistano trenerio Fabio Cannavaro. Du „Ballon d'Or“ laimėtojai rado progą kelioms šiltoms frazėms ir apsikabinimui.
Po dvikovos italas taip pat nusilenkė žvaigždei.
„Sumokėjome..., – po dvikovos kalbėjo F.Cannavaro. – Jei tokiam žaidėjui baudos aikštelėje duodi bent kažkiek laisvės, viskas gaunasi taip, kaip gavosi mums...“
Sprendimui užgesinus Uzbekistano fejerverką, raudona Portugalijos mašina vėl ėmė darbuotis be sentimentų.
Sužaidus pusvalandį stadionas vėl sušuko ilgą „Siuuu!“. C.Ronaldo gavo puikų perdavimą iš Bruno Fernandeso, atiko kelių žingsnių spurtą ir preciziškai tiksliai padarė tai, ką moka geriausiai – antrą kartą pasiuntė kamuolį į vartus.
Per pertrauką užgrojo „Dreamscape Serenade“, tačiau Hiustono stadionas greitai perėmė dainą į savo rankas. Vietoje pagrindinių priedainio žodžių iš tūkstančių gerklių skambėjo vienas, į ritmą idealiai sugulęs vardas – „Cristiano Ronaldo“.
Atrodė, kad tai jau „Radiant Pulse“ daina, o kolektyvinė malda žmogui, kuris vos per kelias minutes spėjo tapti pagrindine vakaro figūra.
Ronaldo jau nebėra tas futbolininkas, kuriam reikia lakstyti paskui rungtynes – dabar rungtynės, ypač su mažesnio kalibro varžovais, vis dažniau pačios susiranda jį.
Tokie vakarai jam tarsi specialiai pastatyta scena: užtenka vieno epizodo, vieno tinkamai atšokusio kamuolio, ir senasis instinktas vėl išlenda pirmas. Įvarčiai Uzbekistanui buvo jau 144 ir 145-asis Portugalijos rinktinėje ir prieš 49-ą skirtingą nacionalinę komandą.
Po pertraukos Seleção das Quinas įmušė dar du įvarčius, tačiau tai jau tebuvo formalumas. Rungtynės buvo nuspręstos dar pirmajame kėlinyje, kai prie visų trijų įvarčių savo pėdsaką padėjo 41-erių veteranas iš Madeiros.
Antrosios čempionato rungtynės parodė, kad Portugalija nuo C.Ronaldo gal ir nepriklauso taip akivaizdžiai, kaip Argentina kartais atrodo priklausanti nuo L.Messi, tačiau panašumai - akivaizdūs.
Portugalai turi daugiau ginklų: daugiau greičio, daugiau kūrybos, daugiau žmonių, galinčių pasiimti rungtynes į savo rankas.
Ir vis dėlto gravitacija išlieka ta pati.
Kai C.Ronaldo yra aikštėje, kamuolys, varžovai, kameros ir net komandos draugai vienaip ar kitaip sukasi aplink jį. Kartais jis smūgiuoja. Kartais tik sustoja prie kamuolio ir leidžia visiems patikėti, kad smūgiuos. Kartais to pakanka.
Už stadiono, šalia „NRG Stadium“, vis dar stovi senasis „Astrodome“ – pirmasis pasaulio kupolinis sporto stadionas, kadaise vadintas aštuntuoju pasaulio stebuklu. Dabar jis tylus, kiek apleistas, bet vis dar primena laiką, kai Hiustonas sugalvojo uždengti dangų virš sporto.
Ronaldo tokių kupolų nereikia.
Jis pats jau seniai žaidžia po savo sukurtu skliautu – iš rekordų, titulų, abejonių, ironijos ir skeptikų, kurie vis dar nori pamatyti, ar jis dar gali. Hiustone atsakymas atėjo greičiau nei per dešimt minučių.
Prieš Uzbekistaną – gali.
