Sekite 15min Google
Dabar stadionas jau gyvena savotišku išsikraustymo jausmu. Europos futbolui jis per ankštas, o geresnių sąlygų ieškantis ir savo ambicijas sparčiai peraugęs klubas pamažu keliasi arčiau Baku. Tačiau būtent čia susėdome ilgam pokalbiui su žmogumi, kuris per pusantrų metų Azerbaidžane spėjo gerokai perkurti ne tik „Sabah“ istoriją, bet ir vietos futbolo hierarchiją.
V.Dambrausko pavardė Azerbaidžane dabar skamba visai kitaip nei tą dieną, kai jis čia atvyko. Žaidėjai, anksčiau galėdavę ramiai vaikščioti Baku gatvėmis, dabar stabdomi nuotraukoms. Pats lietuvis per kelias savaites po istorinio patekimo į Čempionų lygą kartais po tris valandas per dieną dalijo interviu. Burtai prie viso to pridėjo dar vieną sluoksnį – „Manchester United“, „Barcelona“, Londono „Arsenal“, didžiosios Europos scenos šviesas ir futbolo pasaulio dėmesį klubui, kurio pavadinimo dar neseniai už Azerbaidžano ribų niekas nežinojo.
Apie kopimą į viršūnę bei užklupusį dėmesį pasiekus ją ir kalbėjomės. V.Dambrauskas neslepia, kad gyvena ypatingą karjeros laikotarpį, tačiau pernelyg romantizuoti taip pat nenori. Futbole, pastebi jis, dėmesys juda bangomis: šiandien tavo pavardė visur, rytoj pralaimėsi trejas rungtynes ir pasakojimo tonas pasikeis.
Viršūnė praeis. Kaip praeina beveik viskas šiame darbe.
Todėl šįkart kalba sukosi ne tiek apie tai, ką V.Dambrauskas su „Sabah“ jau laimėjo, kiek apie tai, kaip treneris apskritai laimi. Kiek futbole lemia lenta ir skaičiai, o kiek – žmogiška intuicija? Kodėl kartais reikia neklausyti trijų savo asistentų? Kiek treneris gali pasitikėti žaidėjais? Kodėl vyriausiojo trenerio kėdė, net apsupta dešimčių bendražygių, lieka viena vienišiausių vietų stadione?
Ir galiausiai – kas lieka žmogui, kuris didžiąją profesinio gyvenimo dalį praleido kraudamasis lagaminus?
V.Dambrauskui atsakymas netikėtai paprastas.
Lietuviška vasara – ta, kurioje birželio pabaigoje jau vienuolikta vakaro, o lauke vis dar šviesu.
– Valdai, treneriai mėgsta kalbėti apie taktiką, sistemas, žaidimo modelį. Bet kas iš tikrųjų svarbiau – lenta ar žmonės? – 15min pradėjo pokalbį su geriausiu visų laikų Lietuvos futbolo treneriu.
– Žmonės yra šimtą kartų svarbiau. Jeigu neturėsi žmonių, lenta neveiks. Bet taktika šiuolaikiniame futbole irgi yra be galo svarbi. Ypač tokiame lygyje. Jeigu Čempionų lygoje taktiškai nebūsi pasiruošęs, tave išrankios po smulkią detalę ir tu būsi pražuvęs. Ten jau prasideda savotiški šachmatai.
