Sekite 15min Google„Nupirkau žemę ten, kur radau. Norėjote, jog senamiestyje statyčiau? Ten, kur pavyko nusipirkti sklypą, tą ir padarėme. Nupirkome už protu suvokiamą kainą didžiulį žemės sklypą“, – 15min paklaustas komentavo „Vilniaus“ komandos savininkas P.Narbutas.
Nors vyrų komandos kol kas nėra, mokykloje besitreniruojantiems jauniesiems futbolininkams toks sporto komplekso miestelis bus itin didelė paspirtis toliau tobulėti.
P.Narbuto teigimu, jo misija – ne verslas. Tam jis pasitelkė vaizdingą palyginimą su šalimi, kuri pasaulio futbolo čempionato metu užkariavo sirgalių širdis.
„Žaliajame Kyšulyje yra apie 40 pilnų futbolo aikščių, o stadionų yra penki. Viename yra 15 tūkst. sėdimų vietų, kitame – 8 tūkst., kituose dviejuose – po 5 tūkst., dar viename – 4 tūkst. vietų. Vilnius šiuo metu turi vieną pavargusį stadioną, – į dabartinį Vilniaus „Žalgirio“ stadioną pirštu bedė P.Narbutas. – Minėtame stadione yra apie 5 tūkst. sėdimųjų vietų.
Jei norime skatinti vaikų, jaunimo ir tautos sveikatingumą, turime skatinti sportą. Jei norime skatinti sportą, tai futbolas yra dalykas numeris vienas. Jei norime jį skatinti, turime kurti infrastruktūrą. Ji tiek Vilniuje, tiek Lietuvoje yra labai vargana.“
Kalbėdamas P.Narbutas išskyrė vieną problemą – menkas galimybes sportuoti šaltuoju metų periodu. Žinoma, jog Lietuvoje žiemos yra įvairios. Vienais metais gali būti tuntai sniego, kitą žiemą gali pliaupti lietus.
Visgi, jo teigimu, vaikai neturi didelio pasirinkimo, kur tobulėti šaltuoju metų sezonu, todėl tai yra viena iš priežasčių, kodėl jų tobulėjimas stagnuoja.
„Dauguma įrengtų aikštelių yra nedengtos. Ten dar galima žaisti rugsėjį, spalį, o paskui – tik balandį, gegužę. Žiemą lauke negalima sportuoti, o tai reiškia, jog sunkiau įtraukti vaikus ar trenerius, – aiškino P.Narbutas. – Pilnų matmenų aikščių, dengtų aikščių ir stadionų Lietuvai tragiškai trūksta. Mes pastatysime dvi pilnų matmenų aikštes. Visa tai yra socialinis projektas.“
Virš komplekso – dar daug neaiškumų
Vilniaus miesto statybų planavimo „Citify“ puslapyje liepos 21 d. pasirodė galimos stadiono gairės, bet kol kas daug informacijos nėra pateikiama.
Nėra žinoma tiksli kaina, statybų pradžia ar jų pabaiga, tikslus sėdimųjų vietų skaičius. Kol kas daugiau informacijos nepateikė ir P.Narbutas.
„Tikrai nežinau, kokia bus kaina. Greitai skelbsime konkursą, per pusę metų bus žinoma tiksli kaina. Manau, tai sieks keliolika milijonų eurų. Visos tikslios detalės tuomet ir paaiškės. Statytoja bus nekilnojamojo turto įmonė „Amplifico“, – akcentavo verslininkas.
Visgi tokios viltys buvo jau 2021 m., bet yra kelios priežastys, kodėl viskas stagnavo.
„Padaryti detalųjį planą užtruko penkerius metus. Visus sveikinu, jog mums pavyko. Dėjome visas pastangas, sakėme, jog tai socialinis projektas, o ne verslas. Tai dėl to buvo penkeri metai. Negalvojau, jog nusipirkus sklypą už miesto viskas truks tiek laiko. Maniau, kad aikštei plyname lauke užteks metų ir viskas. Pasirodo, viskas kitaip“, – gūžčiojo pečiais, bet savo sėkme džiaugėsi P.Narbutas.
„Vilniaus“ komandos planai – ambicingi
Ne kartą pokalbio metu pabrėžęs, jog visa futbolo piramidė prasideda nuo akademijos, P.Narbutas neslėpė ir ambicingų planų. Akademijos auklėtiniais pasiremdamas jis augins komandą, kuri per ateinantį dešimtmetį sieks praverti aukščiausios Lietuvos futbolo lygos duris.
„Dauguma pradeda klubą nuo viršūnės, be jaunimo piramidės. Namą reikia statyti nuo pamatų, – apie savojo klubo tikslą kalbėjo vizionierius. – Reikia auginti vaiką, jis tampa jaunuoliu, o vėliau prisijungia prie vyrų komandos. Tikimės, jog akademijos auklėtinių pagrindu sudaryta komanda gali pasiekti II ar I lygą. Tada kyla klausimas apie pagrindinę komandą, kuri žaistų aukščiausiame lygyje.“
Dar šį sezoną Vilnius Toplygoje turėjo dvi komandas – „Žalgirį“ ir „Riterius“. Kaip rodo šių metų istorija, pastaroji komanda savo biuro langus užkalė ir baigė egzistuoti.
Ar Vilniuje yra vietos dviem klubams?
„Kuo didesnė konkurencija, tuo geriau. Nežinau, kas bus po 10 metų. Nemetu niekam iššūkio“, – apie įsivaizduojamą „Vilniaus“ ir „Žalgirio“ trintį Toplygoje kalbėjo P.Narbutas.
Verslininkas pastebėjo, jog šiuo metu vilniečiai išgyvena tikrą pagyvėjimą. Į stadioną vėl renkasi žmonės, o „Žalgirio“ matomumas yra itin ryškus tiek gatvių reklamų stenduose, tiek socialinėse medijose.
To vardiklis – visuomenininkas Andrius Tapinas.
„Reikia prieš jį nukelti kepurę, nes pagaliau į futbolą ir „Žalgirio“ rungtynes eina tūkstančiai, o ne dešimtys ar geriausiu atveju keli šimtai. Kol nebus žiūrovų, tol nebus futbolo. Visi dejuoja ir skundžiasi, kad blogos yra akademijos, reikia daryti kitaip, – kalbėjo P.Narbutas ir iškėlė finansų klausimą.
– Paprastas klausimas – iš kur gauti pinigų? Jie futbole ateina iš žiūrovų. Ar tai būna tiesiogiai, ar netiesiogiai.“
Sirgalių svarbą pabrėžęs futbolo mokyklos savininkas pasiūlė ir galimą strategiją jiems prisivilioti. Tam didelę įtaką gali daryti auklėtinių tėvai.
„Vienu metu mokykloje gali treniruotis tūkstančiai vaikų. Jų draugai, tėvai ir štai jau kelių tūkstančių bendruomenė. Jei išsiugdysime įprotį, jog tėvai ne tik eis į treniruotes, bet ir palaikys komandą, tai augs bendruomenė, – nuo šaknų pradėjo P.Narbutas. – Augs vaikai, augs sirgaliai. Per kelerius metus jų neatsiras, bet kuo ilgiau dirbsi, tuo daugiau jų bus.“
